„Remontuojant Ramovės rūsį reikia pakloti hidroizoliaciją, tačiau norint tai padaryti būtina išardyti paradinių durų laiptus“, – aiškino Ramovės viršininko pavaduotojas Henrikas Kiškarevičius.
Pasak jo, darbai pradėti prieš metus ir juos tikimasi užbaigti iki 2015-ųjų pabaigos.
Ramovės vadovai labiausiai bijo, kad nesumažėtų projekto finansavimas.
„Rūsys buvo didžiausią rūpestį kelianti pastato dalis, kurios niekas netvarkė beveik aštuonis dešimtmečius“, – kalbėjo H.Kiškarevičius.
Visos akmens plokštės atsargiai išimamos ir sunumeruojamos, kad vėliau būtų galima jas padėti į tą pačią vietą.
H.Kiškarevičius labai norėtų atnaujinti A.Mickevičiaus gatvėje stovinčio pastato fasadą, tačiau nedrįso spėlioti, kada bus galima imtis tokio darbo.
Kauno karininkų ramovės statybos prasidėjo 1935-ųjų spalį, o 1937 metų balandžio 23 dieną įvyko iškilmingas rūmų atidarymas. Pavadinimą jiems pasiūlė profesorius Jonas Jablonskis.
Prieškario metais Karininkų ramovėje vykdavo daugybė valstybinių renginių, o rūsyje veikė šaudykla ir sporto salė.
Antrojo pasaulinio karo metais šiame pastate kurį laiką buvo įkurdinta ligoninė, o po karo veikė sovietų karininkų namai. Lietuvos kariuomenei statinys grąžintas 1992-aisiais.