Vedybų sutarčių registras veiklą pradėjo 2002 m. liepos 1 d., o šį registrą tvarko Centrinė hipotekos įstaiga. Registre registruojamos vedybų sutartys ir turto padalijimo faktai (t.y. šalių sutartys ar teismo sprendimai, kuriais padalyta bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė). Svarbu ir tai, kad vedybų sutartis ir jos pakeitimai prieš trečiuosius asmenis gali būti panaudoti tik tada, jeigu sutartis ir jos pakeitimai buvo įregistruoti Vedybų sutarčių registre.
Tai reiškia, kad neįregistravusios sutarties šalys negali panaudoti sutarties fakto prieš trečiuosius asmenis ir negali įrodinėti savo teisių prieš trečiuosius asmenis remdamosi kitais įrodymais. Ši taisyklė netaikoma, jeigu sandorio sudarymo metu tretieji asmenys žinojo apie vedybų sutartį ar jos pakeitimus.
„Per 2014 m. daugiausia vedybų sutarčių patvirtino Vilniaus apskrities notarai (545), juos vejasi Kauno (278), Klaipėdos (155) ir Marijampolės (44) apskričių notarai“, – sako Centrinės hipotekos įstaigos vyriausiasis patarėjas Arnoldas Tomaševičius.
Sutartis – dėl patogumo
„Gal tai žiniasklaidos įtaka, bet šiandien vedybų sutartis žmonėms dažnai asocijuojasi su skyrybų sutartimi.
Tačiau tai, kad sutartyje bus numatytos turto padalinimo aplinkybės, nebūtinai bus susiję su skyrybomis: vedybų sutartimi taip pat galima pasidalinti santuokoje įgytą turtą, tačiau tai nebūtinai susiję su skyrybomis“, – sako Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro notarė Dalija Svirbutienė.
Anot pašnekovės, vedybų sutartys sudaromos dėl įvairiausių priežasčių, tačiau santuokai, vyro ir moters santykiams ši sutartis neturėtų turėti jokios įtakos.
„Ši sutartis gali būti sudaryta dėl patogumo. Pavyzdžiui, dėl turtinių santykių, disponavimo turtu patogumo ir apdairumo, jeigu vienas iš sutuoktinių užsiima verslu, o kita pusė nenorėtų nukentėti nuo galimai neigiamų pasekmių.
Esant vedybų sutarčiai gali būti ir patogiau tvarkyti verslo klausimus, disponuoti turtu: juk kai turtas yra bendroji jungtinė abiejų sutuoktinių nuosavybė, jį valdyti galima tik abiejų sutuoktinių sutarimu arba turint vienas kito įgaliojimą.
Tuo metu vedybų sutartis (kuria nustatomas visiško atskirumo turto teisinis režimas) leidžia su savo turtu elgtis savo nuožiūra kiekvienam iš sutuoktinių, o tai yra ir paprasčiau, ir greičiau, – pasakoja D.Svirbutienė. – Taip pat vedybų sutartis gali apibrėžti finansinę sutuoktinių padėtį, ypač kai besituokiančių asmenų turtinė padėtis yra skirtinga.“
Populiariausia: turtą valdo kaip kaimynai
Lietuvoje yra trys vedybų sutartimi nustatomi turto teisiniai režimai.
Populiariausias Lietuvoje – visiško sutuoktinių turto atskirumo teisinis režimas: turtas, įgytas tiek iki santuokos, tiek gyvenant susituokus, yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Anot D.Svirbutienės, tokie turtiniai santykiai panašūs į kaimynų, tuomet apsisprendžiama, kieno lėšomis bus tenkinami šeimos poreikiai.
Atvirkščias šiam – visiško turto bendrumo teisinis režimas. Tai būdas, kai turtas, kiekvieno sutuoktinio įgytas iki santuokos ir esantis jų asmeninė nuosavybė, po santuokos įregistravimo tampa jų bendrąja jungtine nuosavybe. Čia sutuoktinių turto dalys nėra nustatytos.
Kiekvienas sutuoktinis turi lygias teises valdyti, naudoti bendrą turtą ir juo disponuoti.
Ir trečias būdas – kai turtas, įgytas susituokus, yra bendroji dalinė sutuoktinių nuosavybė.
Tai reiškia, kad sutuoktinių turto dalys nustatomos bendru išankstiniu susitarimu: kokiomis dalimis arba pagal kokią taisyklę kiekvienam priklausys įgytas turtas ir šios dalys neprivalo būti lygios.
„Turto dalinimas gali priklausyti nuo atlyginimo dydžio arba, pvz., abu gali nuspręsti, kad, tarkime, vyrui arba žmonai priklausys 1/3 bendro turto ir pan., – sako D.Svirbutienė. – Tai vakarietiškas modelis, kai žmonės gauna nevienodas pajamas, tačiau susitaria šeimos poreikius tenkinti iš abiejų gaunamų lėšų, bet likusią dalį kiekvienas nori turėti savo asmeniniame biudžete.“
Ši vedybų sutarties rūšis reguliuoja tik turtą, įgytą susituokus. Vedybų sutartimi galima nustatyti ne viso, o tik tam tikros rūšies turto (pvz., nekilnojamojo turto) teisinį režimą.
Vedybų sutarčių daugėja
„Nuo Vedybų registro veiklos pradžios iki šių metų birželio 30 dienos iš viso buvo įregistruotos 8547 vedybų sutartys. 2014 metais registre buvo įregistruota 1250 vedybų sutarčių (399 ikivedybinės ir 851 povedybinė) ir 6792 turto padalijimo faktai. Lietuvoje daugiausia vedybų sutarčių sudaroma santuokoje išgyvenus 1–15 metų. Taip pat pastaraisiais metais daugėja ikivedybinių sutarčių“, – pažymi A.Tomaševičius.
Kas skatina ilgamečius sutuoktinius dalintis turtą? „Motyvų yra įvairiausių, pradedant tuo, kad taip patogiau valdyti turtą, baigiant tuo, kad gali pasikeisti žmonių gyvenimo būdas: kai kas linksta į verslą, o kai kas įgyja kitokių savybių: nori lošti arba pradeda investuoti į labai rizikingus projektus.
O tendencija, kad daugėja ikivedybinių sutarčių, galėtų reikšti, jog žmonės domisi naujovėmis, labiau rūpinasi savo turtu, santuokas sudaro skirtingų valstybių piliečiai“, – tvirtina D.Svirbutienė.
Centrinės hipotekos įstaigos duomenimis, pernai vedybų sutartis dažniausiai sudarė 31–40 m. vyrai (510) ir moterys (482). Antroje vietoje pagal šių sutarčių gausumą liko 21–30 metų moterys (381) ir 41–50 metų vyrai (283).
Daugiau informacijos www.hipotekosistaiga.lt
Parengta bendradarbiaujant su Centrine hipotekos įstaiga
