„Nesutikdami su Neringos bendruomenei tekusia prievole bei dar kartą kategoriškai pasisakydami prieš statinių griovimą Kuršių nerijoje, kreipiamės į Jus prašydami rasti galimybę žalą atlyginti valstybės biudžeto lėšomis, nereikalaujant sumokėtos žalos sumos grąžinti iš Neringos savivaldybės biudžeto; priimti sprendimą keisti Kurių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planą, taip sudarant galimybę esamus pažeidimus pašalinti mažiau nuostolių reikalaujančiais tvarkymo būdais“, – rašoma parengtame kreipimęsi.
Jį trečiadienį turės patvirtinti savivaldybės taryba.
Pasak Neringos mero Dariaus Jasaičio, kreipimusi siekiama dar kartą atkreipti šalies vadovų dėmesį į „absurdiškai susiklosčiusią situaciją“.
„Mes norėtume, kad Vyriausybė prisiimtų šitą skolą, nes tai privestų Neringos savivaldybę prie nemokumo ir tai paliestų visus. Gal skambiai pasakysiu – palies visą Europą, nes pas mus šiandien turbūt nerastumei nė vienos Europos šalies, iš kurios nebūtų turistų. Tai kaip mes pasirodysime, jeigu sąskaitoje bus nulis ir negalėsime vykdyti jokių veiklų?“ – BNS sakė D.Jasaitis.
Jis pabrėžė, kad Neringos savivaldybė niekada nepalaikė sprendimo griauti pastatų, o sprendimą vienašališkai priėmė buvusi Vyriausybė.
Iki šiol iš penkių griūčiai pasmerktų objektų nugriautas tik vienas pastatas.
„Jeigu nugriaus dar vieną pastatą, toliau nebeįsivaizduoju, turbūt man reikėtų atsistatydinti, nes būčiau privedęs Neringos savivaldybę prie Vilniaus situacijos“, – kalbėjo Neringos meras.
Pasak jo, šiuo metu savivaldybė siekia mokėjimą atidėti kitiems metams, nes šių metų biudžetas jau suplanuotas.
Neringos tarybos narių kreipimęsi pabrėžiama, kad prisireikus žalą atlyginti iš savivaldybės biudžeto, reikės atsisakyti kai kurių kurorto paslaugų, renginių, nebebus galima užtikrinti UNESCO saugomų vertybių puoselėjimo.
Gegužę Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) galutinai nusprendė, kad bendrovei „Meirona“ žalą privalo solidariai atlyginti Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija bei Neringos savivaldybė. Antstoliams dėl to kreipusis į savivaldybę, Neringos meras D.Jasaitis paprašė pagalbos iš Vyriausybės rezervo.
Savivaldybės duomenimis, iš valstybės ir Neringos savivaldybės solidariai priteista žala siekia daugiau kaip 1,149 mln. eurų, taip pat skaičiuojamos penkių procentų metinės palūkanos nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
„Meirona“ Juodkrantėje valdė jachtų klubą ir žuvų restoraną L.Rėzos gatvėje. Pastato statybą Klaipėdos apygardos teismui 2008 metais pripažinus neteisėta ir panaikinus detalųjį planą, projektavimo sąlygas bei statybos leidimą, statinys buvo nugriautas. Teismų vertinimu, restoranas pastatytas prieštaraujant Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemai, nusižengiant Saugomų teritorijų įstatymui.
2012 metų birželį centro kairės Vyriausybė patvirtino Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planą. Pagal jį, iš galbūt neteisėtai pastatytų 40 objektų UNESCO saugomoje Kuršių nerijoje buvo numatyta nugriauti penkis (kai kuriuos iš šių objektų sudaro po kelis statinius). Kitus objektus siūlyta tobulinti, sudarius taikos sutartis.
