„Nesutikdami su Neringos bendruomenei tekusia prievole bei dar
kartą kategoriškai pasisakydami prieš statinių griovimą Kuršių
nerijoje, kreipiamės į Jus prašydami rasti galimybę žalą
atlyginti valstybės biudžeto lėšomis, nereikalaujant sumokėtos
žalos sumos grąžinti iš Neringos savivaldybės biudžeto; priimti
sprendimą keisti Kurių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planą,
taip sudarant galimybę esamus pažeidimus pašalinti mažiau
nuostolių reikalaujančiais tvarkymo būdais“, – rašoma
parengtame kreipimęsi.
Jį trečiadienį turės patvirtinti savivaldybės taryba.
Pasak Neringos mero Dariaus Jasaičio, kreipimusi siekiama dar
kartą atkreipti šalies vadovų dėmesį į „absurdiškai
susiklosčiusią situaciją“.
„Mes norėtume, kad Vyriausybė prisiimtų šitą skolą, nes
tai privestų Neringos savivaldybę prie nemokumo ir tai paliestų
visus. Gal skambiai pasakysiu – palies visą Europą, nes pas mus
šiandien turbūt nerastumei nė vienos Europos šalies, iš kurios
nebūtų turistų. Tai kaip mes pasirodysime, jeigu sąskaitoje bus
nulis ir negalėsime vykdyti jokių veiklų?“ – BNS sakė
D.Jasaitis.
Jis pabrėžė, kad Neringos savivaldybė niekada nepalaikė
sprendimo griauti pastatų, o sprendimą vienašališkai priėmė
buvusi Vyriausybė.
Iki šiol iš penkių griūčiai pasmerktų objektų nugriautas
tik vienas pastatas.
„Jeigu nugriaus dar vieną pastatą, toliau nebeįsivaizduoju,
turbūt man reikėtų atsistatydinti, nes būčiau privedęs Neringos
savivaldybę prie Vilniaus situacijos“, – kalbėjo Neringos meras.
Pasak jo, šiuo metu savivaldybė siekia mokėjimą atidėti
kitiems metams, nes šių metų biudžetas jau suplanuotas.
Neringos tarybos narių kreipimęsi pabrėžiama, kad prisireikus
žalą atlyginti iš savivaldybės biudžeto, reikės atsisakyti kai
kurių kurorto paslaugų, renginių, nebebus galima užtikrinti UNESCO
saugomų vertybių puoselėjimo.
Gegužę Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT)
galutinai nusprendė, kad bendrovei „Meirona“ žalą privalo
solidariai atlyginti Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos
inspekcija bei Neringos savivaldybė. Antstoliams dėl to kreipusis į
savivaldybę, Neringos meras D.Jasaitis paprašė pagalbos iš
Vyriausybės rezervo.
Savivaldybės duomenimis, iš valstybės ir Neringos savivaldybės
solidariai priteista žala siekia daugiau kaip 1,149 mln. eurų, taip
pat skaičiuojamos penkių procentų metinės palūkanos nuo bylos
iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
„Meirona“ Juodkrantėje valdė jachtų klubą ir žuvų
restoraną L.Rėzos gatvėje. Pastato statybą Klaipėdos apygardos
teismui 2008 metais pripažinus neteisėta ir panaikinus detalųjį
planą, projektavimo sąlygas bei statybos leidimą, statinys buvo
nugriautas. Teismų vertinimu, restoranas pastatytas prieštaraujant
Kuršių nerijos nacionalinio parko planavimo schemai, nusižengiant
Saugomų teritorijų įstatymui.
2012 metų birželį centro kairės Vyriausybė patvirtino
Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymo planą. Pagal jį, iš
galbūt neteisėtai pastatytų 40 objektų UNESCO saugomoje Kuršių
nerijoje buvo numatyta nugriauti penkis (kai kuriuos iš šių
objektų sudaro po kelis statinius). Kitus objektus siūlyta
tobulinti, sudarius taikos sutartis.