Tačiau mokymosi visą gyvenimą procese Lietuvoje dalyvauja tik 5,7 proc. gyventojų. Europos Sąjungos (ES) šalių vidurkis – dvigubai didesnis. Be to, kaip rodo gyventojų užimtumo tyrimai, nemaža dalis užimtų gyventojų pradeda dirbti tik baigę bendrojo ugdymo programas ir neturi profesinio pasirengimo (apie 22 proc. visų užimtųjų). Todėl suaugusiųjų profesinis mokymas ir jų kvalifikacijos tobulinimas laikomas vienu didžiausių švietimo sistemos iššūkių.
Suaugusiems – nuolatinis mokymasis
„Lietuvoje problema ta, kad į mokymąsi žiūrima kaip į formalaus pažymėjimo įgyjimą, kad dar silpnai suprantama mokymosi visą gyvenimą, tobulėjimo reikšmė, – sako Ugdymo plėtotės centro direktorius Giedrius Vaidelis. – Mes dar kol kas gyvename transfomacijų laikotarpyje: dalis suaugusiųjų dar turi sovietinio patyrimo, kai gyvenimas buvo „pagal komandą“: liepė einu, neliepė – neinu. Ne visi vyresnio amžiaus žmonės supranta mokymosi, kaip investavimo į save naudą. Suaugusieji tarp 35 – 50 metų dirba, teisinasi neturintys laiko papildomiems užsiėmimams. Tačiau ekonomika keičiasi, įmonės užsidaro, pakeičia veiklos kryptį. Tuomet toks žmogus lieka potencialus bedarbis: jam 50 metų, jis netenka darbo, patiria stresą, kartais ištinka net psichologinė krizė“.
Tačiau ne viskas taip blogai. Nors statistiškai tik vos apie 6 proc. suaugusiųjų kelia savo kvalifikacijas, statistikos duomenys kartais atspindi tik vieną situacijos pusę. G.Vaidelis mano, kad Lietuvoje nefomaliai besimokančių suaugusųjų yra greičiausiai šiek tiek daugiau, nei pateikia oficialūs skaičiai.
„Mūsuose bėda ta, kad, kai tyrimų metu žmonių klausiama, ar jie mokosi, ar ne. O žmonės, nesuprasdami, kas tai yra, kartais atsako ne taip, kaip yra. Pavyzdžiui, pasaulyje tiek vairavimo kursai, tiek mezgimo pamokos ar šokių studijos yra laikomi savęs tobulinimo praktika. Tuo tarpu pas mus žmonės šitų užsiėmimų netraktuoja kaip suaugusiųjų mokymų, tad ir į statistikas informacija apie tai – nepapuola, – kalba ekspertas. – Pavyzdžiui bendruomenėje vyskta susitikimai, skaitomos paskaitos, o apklausiamas žmogus sako, ne, nesimokinu. Bet, kai šnekiesi, jam patikslini, paaiškini, jis, žiūrėk, sako, kad vos ne kiekvieną savaitę eina į užsiėmimą. Mūsų žmonės dar ne visi moka atpažinti, kur formalus, kur neformalus mokymasis, o kur laisvalaikis“.
Skaičiuojama, kad įgyvendinus 2014 – 2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programą, Lietuvoje bus bent 2000 daugiau suaugusių žmonių, kurie dalyvavo ES fondų paskatintose veiklose, skirtose mokytis pagal neformaliojo švietimo programas. Ir bent 200 daugiau suaugusiųjų, kurie įgijo formalų išsilavinimą. O mokymosi visą gyvenimą lygis 25–64 metų amžiaus grupėje turėtų išaugti – 12 proc.
Mokytojai – į mokyklos suolus
Kadangi suaugusieji šiandien raginami išmokti naujų įgūdžių, profesijų ar pabaigti nebaigtus mokslus vidurinėje ar profesinėje mokykloje, su suaugusiais dirbantiems mokytojams taip pat reikia prisitaikyti prie suaugusių mokinių ir jų poreikių. „Dažnai profesijų mokytojai patys yra linkę gilintis tik į savo dėstomą dalyką. Kartais juos sunkiau pritraukti ne į savo dalyko, bet į psichologijos, žmogaus emocinio intelekto supratimo ar valdymo mokymus, kurie yra labai aktualūs. Juk kai pasižiūri, į kokius mokymus investuoja privačios įmonės, ten dažnai papildomai darbuotojai ugdomi ne tik profesiškai, bet ir skatinami įgyti žmogiškojo bendravimo, bendradarbiavimo, darbo komandoje, emocinio intelekto ugdymo žinių, – pastebi G.Vaidelis. – Juk net ir mokinių pasiekimai labai priklauso nuo asmeninio santykio su mokytoju, jo mokėjimu motyvuoti, prieiti prie žmogaus. Juk mokytojo darbas platesnis – ne tik parašyti pažymį ir išeiti namo“.
2014 – 2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programos priemonėje „Formaliojo ir neformaliojo mokymo paslaugų įvairioms besimokančiųjų grupėms teikimas“ numatomos investicijos pedagogų kvalifikacijai kelti. Taip pat švietimo vadovai ir švietimo bendruomenės lyderiai bus skatinami didinti gebėjimus, kurie padėtų vykdyti kokybinius pokyčius švietimo įstaigų veikloje. Taip pat bus investuojama į neformaliojo suaugusiųjų švietimo programų vykdymą regionuose ir apskritai į neformaliojo suaugusiųjų švietimo kokybės gerinimą.
Tikimasi, kad 2023 Lietuvoje 4600 švietimo įstaigų darbuotojų bus dalyvavę ES fondų veiklose, skirtose mokytis pagal neformaliojo švietimo programas.
