Gamtos apsuptyje įsikūrusi Vasario 16-osios gimnazija turi gerą bazę istorinės Renhofo pilies teritorijoje, kurioje vaikai gali atitrūkti nuo kasdienybės.
Per susipažinimo popietę naujų draugų vardus įsiminti ir pakartoti nebuvo lengva, bet smagu. Vaikams į žaidimą padėjo įsilieti Nikodemas Lukšė (muzikos akademijos studentas) bei Anželika Jankauskienė (teatro meno pedagogė, režisierė, aktorė). Dr. Sandra Petraškaitė-Pabst iš Štutgarto vaikams priimtina kalba pasekė vieną gražiausių lietuvių liaudies pasakų „Eglė žalčių karalienė“, pamokė karpyti karpinius šios pasakos motyvais. Vaikai užrašė savo vardą ir klijavo juos parodai ant lango. Kiti nurašė sakinius iš šios pasakos, taip įsimindami lietuvišką žodį. Treti piešė patikusius personažus.
Stovykloje nebuvo kada nuobodžiauti. Klaipėdos universiteto lektorė, režisierė, teatrologė-lėlininkė, dramos pedagogė Salomėja Burneikaitė atvežė dovanų kankorėžį, kuris kvepia Lietuva. Įkvėpdami kankorėžio kvapo vaikai jį siuntė vienas kitam. Vilnonių siūlų ritinys jungė rate, kuriame visi jautėsi artimi su senove.
Angelė Daiva Digaitytė mokė pasidaryti skudurines lėles tautiniais rūbais. O tautinių juostelių pynimas prasidėjo dokumentiniu filmu, padedančiu suprasti, iš kur atsirado juostos, kokie tautiniai motyvai, regionų skirtumai pagal raštus, spalvas. Pats pynimo procesas patiko tiek mažiems, tiek dideliems.
Kokia stovykla be vakarinio žygio? Šį kartą J.Noreikaitė-Pickel surengė išvyką pas bitininką. Vaikai stebėjo bites, ieškojo bičių motinėlės, ragavo medaus su koriais. Daugumai buvo naujiena, kad korys panašus į kramtomąją gumą, kurios negalima nuryti, tačiau už ją daug skanesnis ir saldesnis.
Išvykų būta ir daugiau – į Heidelbergo zoologijos sodą, Viernheimo lauko baseiną. Jas keitė sporto popietė Hiutenfeldo „Bolzplatzo“ futbolo aikštėje, talentų vakaras Renhofo pilies salėje. Stovyklos uždarymą vainikavo per trumpą laiką parašytas bei pastatytas spektaklis „Eglė žalčių karalienė“ (režisierė A.Jankauskienė). Vadovas N.Lukšė sukūrė muziką. Eglę vaidino Urtė, Žilviną – Otas. Pastarasis net ir pats vieną Žilvino dainą parašė. Tautiniai kostiumai puošė jaunuosius aktorius. Tiek tėvai, tiek vaikai buvo sužavėti spektaklio. Stovyklos vadovų pastangos atsipirko su kaupu.
