Kauno taryba jau pritarė LKF pasiūlytam projektui Santakos gatvėje steigti Krepšinio namus, kuriuose veiktų krepšinio muziejus ir įsikurtų LKF biuras. Jis, beje, dabar yra federacijai priklausančiose patalpose Savanorių prospekte Kaune.
Darbai turėtų prasidėti 2016-ųjų pavasarį ir užtruktų maždaug metus. Šiam projektui LKF iš savo biudžeto numato išleisti iki 1,5 mln. eurų – kone dvigubai daugiau, nei federacija gavo iš valstybės per visus 2014-uosius (872 318 eurų).
Tik neįtikima, kad LKF maudosi piniguose. Kitaip krepšinio veikėjų, pastaraisiais metais su ištiesta ranka nuolat pasirodančių Vyriausybėje, nebūtų imta pašiepti kaip biudžeto reketininkų.
Tad kam tada grandiozinis Krepšinio namų projektas, kuris akimirksniu praris Lietuvos krepšinio plėtotei tiesiog gyvybiškai reikalingus milijonus?
Pati Krepšinio namų vizija atrodo graži. Kaip aiškino LKF prezidentas A.Sabonis, tai bus puikus masalas turistams ir įkvėpimo šaltinis jaunimui.
Tačiau kodėl iš pažiūros kilnus projektas subrandintas slapta?
Kieno interesai už to slypi?
LKF vadovai vežimą prieš arklį pastatė šių metų balandį federacijos metinėje konferencijoje.
Jos dalyviams išplatintoje darbotvarkėje nebuvo nė žodžio apie šį federacijai finansiškai skausmingą projektą. Tik paskutiniame darbotvarkės punkte „Einamieji klausimai“ išlindo tarsi kokia smulkmena užšifruotas Krepšinio namų pristatymas.
A.Sabonis paaiškino, kad antrajai šalies religijai įamžinti Kauno valdžia suteikė ilgam naudotis 30 arų sklypą, kurio vertė – apie 867 tūkst. eurų.
Garsaus kauniečio architekto G.Natkevičiaus projektas, gražios skaidrės, užburianti vizija, LKF prezidento autoritetas pakerėjo konferencijos dalyvių daugumą: 69 pakėlė rankas „už“. Tik 6 susilaikė, o 22 išvis nebalsavo.
Krepšinio namų imtasi ne konferencijos išvakarėse – labai užsiėmęs architektas rado laiko objekto vizijai, Kauno savivaldybė nepagailėjo brangaus sklypo.
Kodėl tokį didelį ir svarbų visai Lietuvai projektą vengta pristatyti viešai? Ar pasirinktas geriausias variantas – finansinis, vietos, pastato, infrastruktūros?
Kodėl Krepšinio namai negalėtų būti įrengti, pavyzdžiui, „Žalgirio“ arenoje, kur veikia sporto baras, kur krepšinio rungtynės ar kiti renginiai sutraukia tūkstančius žmonių. Išlaidos tikrai būtų daug kartų mažesnės, nes nereikėtų nieko statyti.
O gal prie antrosios religijos įamžinimo prisidėtų rėmėjai? Gal pagal galimybes aukotų paprasti krepšinio sirgaliai? Gal Vyriausybėje Krepšinio namai būtų įvertinti kaip nacionalinės svarbos, ir tada objektas įgytų visai kitokį statusą?
Kodėl vienu mostu išteškiama pusantro milijono eurų, kai LKF vykdomasis komitetas svarsto net menkiausias išlaidas, o apie Krepšinio namus nebuvo kalbos net šiame nedideliame federacijos rate?
Kam toks slaptumas ir skuba?
Neatsakytų klausimų – begalė, nes LKF vadovai susilaiko nuo komentarų apie Krepšinio namus.
Tik žinoma, kad lėšų statyboms ir įrengimui ketinama gauti pardavus federacijos turimus vertybinius popierius, taip pat LKF priklausančias maždaug 350 kvadratinių metrų patalpas biurų pastate Savanorių prospekte netoli išvažiavimo iš Kauno.
Šioms patalpoms įsigyti ir įrengti 2012-aisiais buvo išleista net 434 tūkst. eurų.
Federacijos vadovai naiviai tikisi, kad maždaug tiek pat būtų galima gauti dabar jų atsikračius.
Tačiau akivaizdu, kad federacijos turimų lėšų Krepšinio namams vis tiek nepakaks. Kauno valdžia tik įsipareigojo suformuoti sklypą ir parengti projektą, tačiau viskas bus daroma LKF pinigais.
Galbūt trūkstamus šimtus tūkstančių pavyktų surinkti iš rėmėjų. Bet Krepšinio namų statyba ir muziejaus įrengimas – tik pirmasis žingsnis. Paskui brangų objektą reikės išlaikyti. Ar LKF pakels šią kasmetę naštą?
Esą dalį lėšų padėtų užsidirbti Krepšinio namuose veikianti kavinė, suvenyrų parduotuvė, nuomojama konferencijų salė.
Federacijos siūlomo verslo modelio perspektyvas įvertinę rinkodaros ir finansų specialistai prognozuoja, kad milžiniškos išlaidos niekada neatsipirks, o ateityje šio objekto išlaikymas guls ant mokesčių mokėtojų pečių.
Kauno savivaldybė tokių planų šiuo metu neturi, tačiau niekas negali nuspėti, kas nutiks jau po kelerių metų.
Kol Krepšinio namus gaubia tokia paslapties skraistė, nenuspėjama ir daugiau dalykų. Tarkime, ar prisidengus poetišku projektu šalia neiškils labai proziški gyvenamieji namai ar biurai?
Yra ne vienas pavyzdys, kai sporto vardu buvo pridengti skandalingi projektai. Pavyzdžiui, prieš trejetą metų Šiauliuose vykusios pasaulio mėgėjų žaidynės.
Medkirčių, rankų lenkikų ir kitų egzotiškų rungčių varžyboms, kurias globojo prezidentė D.Grybauskaitė, sugebėta ištaškyti kone 2 mln. eurų.
Žaidynių rengėjai iki šiol į teismus vaikšto kaip į darbą.
Dabar LKF naują oro pilį primenantį projektą vėl patylomis stumia. Gudrūs tie sporto veikėjai.