Du savaitgalius iš eilės Lietuvoje ir Lenkijoje vyko viešai neskelbiama stambi tarptautinė operacija „Kaitra“, kurios tikslas – nelegalios migracijos kontrolė ir kitos nusikalstamos veikos dviejų šalių pasienyje. Šiai operacijai buvo mestos nemažos abiejų šalių teisėsaugininkų pajėgos – pasieniečiai, muitininkai, policija. Aštuoni Vietnamo piliečiai, cisternos viduje bandę prasmukti į Vakarus, sulaikyti prasidedant antrajam operacijos etapui praėjusį penktadienį. Kadangi nelegalai į Lenkiją pateko iš mūsų šalies, jau kitą dieną jie buvo perduoti VSAT Lazdijų rinktinės Kalvarijos užkardos pareigūnams. Tai įprasta procedūra. Sulaikytus nelegalus šalys viena kitai perduoda gana dažnai. Šį kartą neįprasta buvo tai, kad vietnamiečiai per savo mirtinai pavojingą kelionę ne tik rizikavo užtrokšti cisternoje, bet ir buvo apšvitinti radioaktyviais spinduliais pirmą kartą šviečiant cisterną rentgenu (juo draudžiama tikrinti maisto produktus gabenančius sunkvežimius). Kai kuriems iš sulaikytų nelegalų pareiškus, jog yra nepilnamečiai (dokumentus turėjo vos keli), Lenkijos pareigūnai buvo priversti jiems atlikti rentgenologinius tyrimus biologiniam amžiui nustatyti. Vadžias laiko latviai „Yra žinomas ne vienas atvejis, kai vietnamiečiai į Vakarų Europą bando patekti net po kelis kartus. Įkliuvę jie grąžinami į gimtinę, tačiau po kiek laiko vėl atsiduria Rusijoje ar Kazachstane, iš kur ir vėl nelegaliai bando savo laimę. Už tai, kad atsidurtų Europoje, nelegalių kelionių organizatoriams jie sumoka kartais net ir iki 25 tūkst. eurų. Įdomu tai, kad eurai ar doleriai lieka kažkur pas tarpininkus ir kol toks nelegalus migrantas neatsiduria ten, kur norėjo, vedliai ir nelegalų gabentojai pinigų negauna. Pinigai sumokami tik tada, kai nelegalas pasiekia savo tikslą ir apie tai informuoja tarpininką“, – pasakoja Kalvarijos užkardos vadas Darius Mekšraitis. Jau kelerius metus nelegalų iš Vietnamo kelias driekiasi ir per Lietuvą. Jų gabenimo į Vakarus verslo vadžias savo rankose tvirtai laiko pirmiausia latviai, kiek mažiau – estai su lenkais. Neatsilieka ir Rusijos bei Baltarusijos piliečiai.
Lietuviai į neteisėtą nelegalių migrantų gabenimo verslą įsitraukę kur kas mažiau, tuo užsiima vos vienas kitas tautietis. Tačiau Lietuva nusikaltėlių gaujoms, žmones gabenančioms į Vakarus, yra svarbus tranzitinis taškas. Lenkija taip pat.
Nusikaltėliai yra išradingi Nelegalaus žmonių gabenimo cisternoje Lietuvos ir Lenkijos pasienyje iki šiol oficialiai dar nebuvo pasitaikę. Tačiau ir pats sulaikymas nebuvo labai netikėtas. Pasieniečiai pripažįsta, kad nusikaltėlių gaujos yra itin išradingos ir nuolat ieško vis naujų būdu nelegalus išgabenti į Vakarus. „Per parą per Kalvarijos pasienio kontrolės postą pravažiuoja 9–12 tūkst. transporto priemonių. Šengeno erdvėje automobiliai sienas kerta netrukdomi. Pagal tam tikrus rizikos veiksnius mes kai kurias transporto priemones vis dėlto sustabdome ir patikriname. Bet tai yra tik 0,4–0,6 proc. viso srauto“, – sako D.Mekšraitis. Jis pasakoja, kad pirmiausia nelegalus vedliai veždavo savais automobiliais. Tačiau įkliuvęs gabentojas pagal Lietuvos įstatymus ilgam siunčiamas už grotų, o jo transporto priemonė konfiskuojama. Todėl netrukus buvo pastebėta, kad nelegalai pradėti gabenti skolintomis transporto priemonėmis. Tokių teismas konfiskuoti negali, jos grąžinamos savininkui. Į Vakarus nelegalūs migrantai vežami ir nuomotais prabangiais limuzinais (įkliuvus jie vis tiek bus grąžinti nuomos kompanijai), ir nameliais ant ratų, ir taksi automobiliais, yra buvęs atvejis, kai vietnamiečiams gabenti vedliai išsinuomojo net visą autobusą. Imti nepažįstamus pakeleivius – pavojinga Dar važiuodamas į Lietuvos ir Lenkijos pasienį ruošti šio reportažo, greta Kauno pastebėjau dvi automobilius stabdančias merginas su Ukrainos vėliava rankose. Paaiškėjo, kad tai dvi studentės ukrainietės, keliaujančios po Lietuvą ir Lenkiją. Merginos pakeleivingais automobiliais jau vyko namo. Abi ukrainietes išleidau buvusiame Kalvarijos pasienio punkte, kur jos susistabdė į Lenkiją važiuojančią mašiną ir iškeliavo toliau. Merginos dar spėjo pasiguosti, kad Lietuvoje nėra labai populiaru imti mašinas stabdančius pakeleivius.
Kalvarijos užkardos vadas D.Mekšraitis, išgirdęs istoriją apie ukrainietes, šiek tiek sunerimo: „Tik atsargiau! Iš Baltarusijos į Lietuvą nelegaliai patekę pavieniai asmenys, tarp jų ir ukrainiečiai, Vakarų Europą bando pasiekti būtent tokiu būdu. Pagal įstatymus, jei mes sustabdome taip keliaujantį nelegalų migrantą, vairuotojo versiją išklausome, bet jį vis tiek uždarome į areštinę. O paskui jau tyrėjai aiškinasi, ar vairuotojas sako tiesą, ar jis iš tiesų nelegalą ar nelegalus pavėžėti paėmė atsitiktinai.“ Pasieniečio perspėjimas nuteikia kiek nemaloniai. Pasirodo, už grotų kuriam laikui netyčia galima atsidurti net ir parodžius šiokį tokį gerumą greta esantiems žmonėms. Važiuoja ir maršrutiniais autobusais „Ir ką tu čia gali juos sugaudyti... Nebent atsitiktiniu būdu ar turėdamas informacijos. Nepaisant to, mes jau turime uoslę tokiems dalykams, todėl nelegalų įkliūva ne taip ir mažai“, – stebėdamas Lenkijos link lekiančius automobilius sako vienas pasienietis. Netrukus jis sustabdo latvišku numeriu pažymėtą mikroautobusą ir paprašo atidaryti bagažinę. Ten tik asmeniniai keliautojų daiktai ir jokių besislepiančių vietnamiečių. Latviams palinkima gero kelio. Automobiliai su latviškais ir estiškais valstybiniais numeriais Lietuvos ir Lenkijos pasienyje sulaukia didesnio pareigūnų dėmesio ir tai ne visada patinka sustabdytiems žmonės. O maršrutinių autobusų vairuotojai jau pripratę, kad pasienyje jie yra stabdomi nuolat. Vos per kelias minutes trunkančią patikrą pasieniečiai patikrina dokumentus, tarnybinis šuo apuosto lagaminus, ieškodamas narkotikų. Nors už vežamus keleivius ir už tai, kad jie turėtų tvarkingus kelionės dokumentus, atsako autobuso vairuotojas ir palydovas, nelegalų pasitaiko ir maršrutiniuose autobusuose. Pro šalį judant nenutrūkstamam srautui vilkikų kartais net sunku patikėti, kad jų Lietuvoje yra tiek daug. Pasieniečiai sako, jog teoriškai nelegalai gali slėptis bet kuriame iš jų. Statistikos, kiek žmonių nusikaltėliai sėkmingai pergabena per Lietuvą neįkliuvę, nėra. Estus paleido ir grąžino cisterną
„Nelegalus nusikaltėliai bando kuo skubiau persiųsti per Lietuvą. Esmė ta, kad labai skiriasi mūsų ir lenkų įstatymai. Pas mus už nelegalų gabenimą baudžiama gana griežtai, o Lenkijoje nuo liepos 1-osios atsakomybė vedliams buvo net sušvelninta. Nelegalams svarbiausia yra atsidurti Lenkijos gilumoje. Iš ten jie jau daug lengviau galės pasiekti savo kelionės tikslą“, – sako Kalvarijos užkardos vadas. Patvirtinimo jo žodžiams toli ieškoti nereikia. Du estai, cisternoje penktadienį gabenę aštuonis vietnamiečius, jau atsipirko lygtinėmis bausmėmis, jie buvo paleisti, grąžinta ir cisterna. Tuo metu į Lietuvą grąžinti nelegalai, sutvarkius privalomus formalumus, savaitgalį praleido Lazdijų areštinėje. Vėliau nelegalūs migrantai tokiais atvejais teismo sprendimu siunčiami ir apgyvendinami Užsieniečių registracijos centre Pabradėje. Ten turi atsidurti ir cisternoje keliavę vietnamiečiai. Galiausiai daug tokių įkliuvusių asmenų grąžinami į savo kilmės šalį. Įkliuvo bėglys Nelegalių migrantų kontrolė – tik vienas rūpestį keliantis niuansas, į kurį buvo kreipiamas dėmesys per du savaitgalius pasienyje vykusią slaptą operaciją „Kaitra“. Pagrindiniuose keliuose išsidėstę pareigūnai tikrino dokumentus, ieškodami nuo teisėsaugos besislapstančių asmenų. Per vieną tokį patikrinimą įkliuvo jaunas vaikinas, bandęs sprukti į užsienį. Jaunuoliui teismas kiek anksčiau už kažkokias smulkmenas skyrė arešto bausmę. Nenorėdamas laiko leisti belangėje, vaikinas bandė tiesiog išvažiuoti iš Lietuvos. Jis buvo sulaikytas ir perduotas policijos konvojui. Paaiškėjo, kad tas pats vaikinas prieš kelias dienas skambino į vieną policijos komisariatą ir prisistatęs anonimu pareigūnų teiravosi, kokia tvarka galima kirsti Lietuvos ir Lenkijos sieną, klausė, ar šiuo metu ten tikrinami automobiliai. O automobiliai ir vežami kroviniai buvo tikrinami ne tik pagrindiniuose keliuose. Atsivėrus sienoms ir panaikinus kontrolę, miškuose bei laukuose tarp Lietuvos ir Lenkijos atsirado dešimtys naujų kelių ir keliukų, kuriais galima be didesnio vargo kirsti valstybių sieną. Šiuos kelius itin pamėgo iš Vakarų į Lietuvą vogtas mašinas gabenantys nusikaltėliai. Vogtas BMW X5 Pasieniečių visureigiu lekiame palei sieną dulkėtu žvyrkeliu. Lenkijos pareigūnai ką tik pranešė, kad sprunka tamsios spalvos BMW X5 su vokišku numeriu. Automobilis važiavo į Lietuvą, tačiau jo vairuotojas, išvydęs Lenkijos pasieniečių patrulį, pradėjo staigiai stabdyti, apsisukdamas trenkėsi į atitvarus ir visas apsidaužęs spruko į mišką. Kartu važiuojantis lenkų pareigūnas palaiko radijo ryšį su kolegomis ir Lietuvos pareigūnams nurodo, kuria kryptimi sprunka visureigis. Niekas neabejoja, jog automobilis vogtas ir dabar jo vairuotojas daro viską, kad tik išvengtų persekiotojų. Apie gaudynes informuojami ir aplinkinių rajonų policijos komisariatai, perspėjami visi toliau nuo sienos esantys policijos patruliai. Po kiek laiko bėgliui pavyksta atitrūkti nuo Lenkijos pasieniečių, šie jį pameta iš akių. Tačiau Lietuvos pusėje net keli pareigūnų ekipažai tikrina vietovę, kurioje, kaip spėjama, BMW X5 gali pasirodyti. Tačiau daugiau kaip trys valandos paieškos rezultatų nedavė. Automobilis tąkart dingo tarsi į vandenį. O jau vėliau paaiškėjo, kad jį vis dėlto pavyko surasti Vilkaviškio policijos pareigūnams. Sulaikyti du greta besisukioję vyrai. Kaip ir buvo spėjama, mašina pasirodė esanti vogta. Savininkas Vokietijoje jos pasigedo rugpjūčio 21 d. Bendrininkai tikrina miško keliukus „Lietuvių gaujos, vagiančios automobilius, jau virtusios didžiuliais nusikaltėlių koncernais. Kiekvienas ten turi savo konkrečią užduotį – vienas vagia, kitas parvairuoja į Lietuvą ir pan. Kiekvieną kartą prieš parvairuojant vogtą automobilį bendrininkai patikrina ir išnaršo visus keliukus pasienio zonoje tikrindami, kur patruliuoja pareigūnai. Surinkta informacija perduodama vairuotojui, ir jei viskas ramu, jam duodama komanda „Pirmyn!“. Netikėtu atveju nusikaltėliai jau būna apgalvoję, kuriuo keliu spruks, kur pasislėps. Atitrūkę nuo persekiotojų jie gali mesti automobilį, bet gali ir kur nors laukti, kol viskas nurims, o jau tada vėl bandyti važiuoti“, – pasakoja pasieniečiai. Kartais pareigūnai sustabdo pasienio zonoje slankiojančius įtartinus vyriškius, atvykusius iš kito Lietuvos galo, pavyzdžiui, Tauragės. Vyrai tiesiog pasiteisina, kad grožisi gamta. Kadangi jie nieko įtartina nedaro, pagrindo sulaikyti pasieniečiai neturi. Tačiau beveik neabejojama, kad dalis tokių turistų nagrinėjasi vietovę, kad esant reikalui žinotų, kur sprukti. Pareigūnai rodo vietą, kur prieš kelias savaites sprukdamas nuo Lenkijos pareigūnų jau Lietuvos teritorijoje nuo kelio nuskriejo dar vienas vogtas BMW X5. Kai mūsų pareigūnai mašiną surado krūmuose, iš jos buvo likę tik griaučiai. „Sulėkę „blogiukai“ nuo mašinos žaibiškai nurinko viską, ką tik buvo įmanoma, – ratus, plastiko detales, veidrodėlius... Viską nurinko, ką tik galima panaudoti atsarginėms dalims“, – pasakoja pasieniečiai. Per du savaitgalius vykusią operaciją „Kaitra“ Lietuvos pasieniečiai sulaikė ne vieną vogtą automobilį, kelis ieškomus asmenis, aptiko padirbtų dokumentų, kartu dirbę policijos pareigūnai išsiaiškino daugybę Kelių eismo taisyklių pažeidimų.
*** Į ES – per Graikiją, Makedoniją ir Serbiją
* Dešimtys tūkstančių migrantų – daugiausia nuo karinių konfliktų bėgantys sirai, irakiečiai ir afganistaniečiai – Europos Sąjungą bando pasiekti per Graikiją. Bet galutinis daugelio atvykstančiųjų tikslas – turtingesnės Bendrijos šalys Vakaruose, tad tiek Graikija, tiek maršruto kelyje esančios Makedonija ir Serbija dabar purtomos dar neregėto chaoso. * Praėjusią savaitę Makedonijos pasieniečiai atkakliai stengėsi neįleisti iš Graikijos plūstančių migrantų. Bet net riaušių policija nesuvaldė maždaug 2 tūkst. žmonių, kurie lipo per spygliuotos vielos tvoras, kad patektų į šalį. * Po incidentų pasienyje savaitgalį Makedonijos policija nusprendė leisti migrantams laisvai kirsti sieną, tad tūkstančiai atvykėlių jau grūdosi į traukinius ir autobusus, kuriais judėjo toliau – sienos su Serbija link. O už Serbijos migrantų jau laukia ES narė Vengrija ir galimybė laisvai judėti beveik po visą Bendriją. * Iš viso vien per sekmadienio naktį Serbiją pasiekė net 5 tūkst. migrantų. Pabėgėlių priėmimo centre viena moteris pagimdė, o dešimtys kitų skundėsi sužeidimais po susirėmimų su Makedonijos pareigūnais. * Sekmadienį tūkstančiai išsekusių migrantų jau kirto Makedonijos ir Serbijos sieną – daugiausia pėsčiomis. Minioje buvo matyti daug moterų su mažais vaikais, senolių vežimėliuose ar su ramentais.
* Skopjė dabar tikina, kad į šalį nebeįleis daugiau naujų migrantų grupių, ir įspėja, kad kontroliuoti atvykėlių srautus privalo – antraip gresia humanitarinė krizė. Nors migrantai tvirtina, kad jiems nebuvo duota vandens ar maisto, Makedonija – skurdi valstybė, kuriai visais atvykėliais tinkamai pasirūpinti sunku. * O migrantų tiek Makedonijoje, tiek Graikijoje iš tikrųjų rekordiškai daug. Vien šiemet Graikiją pasiekė daugiau nei 160 tūkst. atvykėlių, kurie atplaukia iš netolimos Turkijos. O per du pastaruosius mėnesius į Makedoniją pateko 45 tūkst. migrantų. * Tik labai nedaug migrantų nori pasilikti krizės purtomoje Graikijoje ar nuskurdusioje Makedonijoje ir bando prasibrauti į Serbiją, o iš šios šalies – į Vengriją. Už jos laukia turtingesnės ES šalys – Vokietija, Nyderlandai, Švedija. * Prancūzija – taip pat patrauklus migrantams taikinys. Šios šalies užsienio reikalų ministras Laurent'as Fabius sekmadienį pareiškė, kad reikia kuo greičiau išspręsti problemas Makedonijoje – esą Skopjė viena nepajėgi susitvarkyti su tokiu atvykėlių skaičiumi. * Savo ruožtu Italijos, kurios pakrantės sargyba vien per šeštadienį Viduržemio jūroje ties Libija išgelbėjo net 4,4 tūkst. migrantų, diplomatijos vadovas Paulo Gentiloni perspėjo, kad didėjanti imigracijos krizė „gali išplėšti ES sielą“. * Esą ES šalims pats metas nustoti kivirčytis ir pabandyti surasti bendrą krizės sprendimą. Alternatyva būtų neišvengiamas Šengeno susitarimų, kuriais leidžiama laisvai keliauti didelėje žemyninės Europos dalyje, sugriuvimas. * „Pavojuje vienas pagrindinių ES stulpų – laisvas žmonių judėjimas, – kalbėjo P.Gentiloni. – Nuo Sicilijos pakrantės iki Koso, nuo Makedonijos iki Vengrijos ir Kalė uostamiesčio įtampa auga ir laikui bėgant gali iškelti klausimą dėl Šengeno. Ar galime įsivaizduoti Sąjungą be Šengeno?“
