Girdėjome pernai: kiaušialąstė gyva ir sveika, visata dūlėja ir sensta, o bendrabučius remontuos tik iš išorės. Ne, tualetams pinigų neliko – nereikia per dažnai laužyti.
Kranas kapsi šeštame aukšte, o ketvirtą nakties ima kriokti. Užpernai penktame aukšte buvo potvynis: vamzdis trūko neatlaikęs suvalkietiškos muzikos.
Mielasis, nerėk, mes viską jau žinome: koks pirmakursių tvarkaraštis, kiek kalikų neišlaiko anatomijos įskaitos ir apie kurį kauliuką lotyniškai paklaus pirmiausia.
Taip, jūs teisūs: nei McDonald's, nei KFC nepraturtėsi – gremžti riebalus nuo skardų tikrai ne lygis, nevertėjo iš Marijampolės į sostinę dangintis.
Skudurėlių daugiausiai „Akropolyje“, bet nebūkite tikros, kaimų mergaitės, kad troleibusas tuo domisi. A-a, jau buvote Airijoje? Nieko gera – vieni prasčiokai statybose, kurie per savaitgalį triūsą nuleidžia į skrandį?
„Supratau, kad išsilavinimas svarbiausia“, – murkiančios katės kūnu ženklus siunčia troleibusui Airijos testuotoja.
Jos liežuvėlis – saldi angis – plaka visus aplinkui. Kiekvienoj stotelėj primena, kur ji pati buvo, kur pirko drapanas, kur šįvakar ieškos taikinio.
Apsidairo, ar visi girdi. Jos draugė tą patį porina apie Italiją – vyrai apkūnūs, saulė gadina odą.
„Man paskaitų nereikia – susikiškite į vieną vietą. Apsidairysiu, kur diplomiukas pigesnis – Riomeryje ar GTU-ūškėje“, – bosu dudena storulis, rausvi skruosteliai liudija ką tik nudžiūvusį pieną.
„Jis bus bosas“, – tyliai sako vilnietė mergaitė savo draugei į ausį.
„Koks rėksmingas tas kaimas“, – pašnibždomis atsako šioji.
Nesigąsčiokite, mergaitės: pirmakursiai narsuoliai neįtaria, jog Vilnius kiekvieną rugsėjį troleibusuose kantriai iškenčia triukšmingą pompastiką. Žino, kad sulauks lapkričio, kai sostinės užkariautojų piniginės taps liesos it nešertos karvės, o įskaitų šuorai pribaigs šaunumą.
Bet kol tas savikritiškas laikas ateis, leiskite prieš rugsėjį paskelbti atmintinę Studentui:
a) nesakyk garsiai nieko, ką troleibusas girdėjo pernai;
b) nevilkėk blizgančių kelnių, nes sintetika netikrų „Hugo Boss“ kvepalų neištveria – atsiduoda patvoriu;
c)kalbėdamas nustok grožėtis savo balso tembru – tu ne diktorius Kybartas.
d)kiekvienas garsiai neištartas žodis pridės tau proto, todėl iš anksto nepasisakyk, ką manai apie profesorę: stovi už nugaros, ką tik įlipo.
Geros pirmosios sesijos, vaikeli. Patyrusieji žino, jog kitąmet tapsi kuklesnis. Būsi vienas iš mūsų, savas.
