Miesto valdininkai turbūt iš anksto numatė tokią įvykių seką, tad pasirūpino, kad žmonės galėtų aptarinėti kitą neįtikėtinai brangiai suremontuotą statinį – M. ir K.Petrauskų muzikos muziejų.
Šis statinys rekonstruojamas beveik dešimtmetį, o darbus atliekančios bendrovės „Restauravimo projektai“ vadovai turbūt norėtų, kad tai tęstųsi amžinai. Ir laikas bėga, ir pinigai į sąskaitą byra.
Vos 900 kvadratinių metrų ploto muziejaus patalpoms atnaujinti jie sugebėjo išleisti daugiau kaip 1,5 mln. eurų ir prašė dar beveik milijono.
Tik tuomet, kai sąskaitomis atidžiau pradėjo domėtis naujieji muziejaus vadovai ir savivaldybės kontrolieriai, sąmata susitraukė perpus.
Štai išvežto statybų laužo kiekis sudaro maždaug trečdalį muziejaus patalpų tūrio.
Galima pamanyti, kad darbininkai kažką statė, lipdė, o paskui viską sugriovė ir ėmėsi darbo iš naujo. Kad būtą ką veikti.
Negana to, muziejuje pasigesta daugiau kaip 200 šviestuvų, kelių dešimčių elektros lizdų, jungiklių.
Kas gali paaiškinti, kodėl patalpose buvo sumontuota 500 elektros lizdų, nors dokumentuose nurodyta, kad jų nupirkta perpus mažiau?
Galbūt muziejų atnaujinančios bendrovės vadovams prabilo sąžinė ir jie savo sąskaita įsigijo trūkstamų prekių? Gal net tikėjosi tapti muziejaus rėmėjais?
Auksinis Kauno muziejus, kaip ir auksinis tualetas, kaip ir būsimasis muziejus iš Krepšinio federacijos biudžeto lėšų, kainuojantis milijonus, galiausiai turbūt atvers duris lankytojams.
Kažin kokį kitą miesto objektą vėl nuklos aukso dulkės?
