Pasiėmus šią nuotrauką skanduojama apie Europos gėdą, jos pralaimėjimą, raginama barstytis galvas pelenais, didintis mokesčius ir „skubiai spręsti problemą“. Ir kokie gi tai turi būti sprendimai?
Berniuko šeima spruko nuo Islamo valstybės psichopatų siautėjimo, kaip ir daugybė kitų žmonių iš tų kraštų. Iš kitų kraštų, kaip antai iš kokio Somalio, sprunka dėl kitų priežasčių, tačiau dabar apsistokime ties grynai militarine. Yra žudyti, vardan savo nesveikų fantazijų, nusiteikusių veikėjų kompanija. Patys bėgantieji iš ten į čia gintis nuo tos kompanijos nenori arba negali (nesigilinkime).
Taigi, priemonių pasirinkimas gan ribotas. Galima priimti visus, kad minėta kompanija eitų toliau ir siųstų mums dar daugiau širdį draskančių nuotraukų. Juk kaip atpažinsi teroristą? Jam civilių, o ypač vaikų žūtis (nesvarbu kieno civilių ir kieno vaikų) yra naudinga. Jis to siekia ir tai afišuoja.
Taip elgiasi „Palestinos kovotojai“ Gazoje, kai šaudo į Izraelio miestus iš SAVO vaikų žaidimo aikštelių. Taip elgiasi Donbaso „sukilėliai“ ir visi kiti panašūs sutvėrimai. Pamatę, kad vieno lavono vaizdelis sutrikdo – pažeria jų dar daugiau ir jokiu būdu nesustoja.
Tai, kas mums sukelia siaubą ir liūdesį, jiems yra tik priemonė tikslui pasiekti. Ir jie žino, kur taiko bei sėkmingai randa naudingų kvailių Europoje, kurie savo progreso vingiuose yra stipriai pasimetusi bei, kaip taisyklė, ilgokai neranda adekvačių sprendimų.
Labai gerai pamenu seminarą Tartu, kai karo ir etninių valymų Jugoslavijoje metu, viena Vokietijos parlamentarė socialdemokratė man aiškino, jog ten Vakarai negali naudoti jėgos, nes karas visada yra blogiausias sprendimas.
Ji prisiekinėjo, kad „jei galėtų, pėsčiomis nueitų ten ir įkalbėtų žmones gyventi taikiai“. Nežinau ar ji spėjo pasiruošti šiai beprotiškai ekspedicijai ir kuo pastaroji baigėsi, bet viliuosi, kad nieko tragiško nenutiko. Mat netrukus amerikiečiai nuvažiavo pas tuometinį Jugoslavijos vadovą Slobadaną Miloševičių ir primygtinai pasiūlė rinktis – taikos planą arba bombas.
Šiek tiek pavaišinus pastarosiomis, pasirodė, kad karas ne visada blogiausias sprendimas – etninės skerdynės, kurias ir tada lydėjo pabėgėlių srautai, buvo nutrauktos.
Daugiau tos vokiečių taikdarės niekad akyse nemačiau, bet į ją panašių yra gausybė ir dabar būtent panašūs tipai įnirtingiausiai mojuoja negyvo vaiko nuotrauka. Jie elgiasi tiksliai kaip tik taip, kaip norėtų teroristai. Kaltindami kitus egoizmu jie ragina problemą spręsti užkalbėjimais ir nuolankiai priimant bei pamaitinant tiek bėdžių, kiek teroristai dar mums atvarys.
Pasakius paprastą tiesą, kad visokias Islamo valstybes galima stabdyti tik bombomis ir napalmu, „progresyvaus pacifizmo“suėstos smegenys tuoj pagimdo protestus: „juk žus nekalti žmonės“, „karas ne sprendimas“ ir pan.
Juk visi žinome, kad Izraeliui smogus teroristams irgi tuoj pat ištraukiamos vaikučių nuotraukos, o iškreiptai suprantantys liberalizmą aktyvistai ima skanduoti „gėda“. Galiu iš kiek norite lažintis, kad ta pati kairuoliška pacifistinė kompanija taip pat mielai tąsytų nuotrauką su negyvų vaikų vaizdais iš subombarduoto namo Sirijoje, į kurį netyčia pataikė Islamo valstybės banditams skirta bomba.
Ir vėl būtų skanduojama „gėda“. Gėda, jei „niekas nieko nedaro“, kai Saddamas Husseinas išnuodija kurdų kaimą dujomis. „Gėda“, kai jis nuverčiamas jėga. Pasaulis žiaurus ir įvairus, tad iš „gėdinimo“ karjerą darantys aktyvistai visada turės ką veikti.
Aš aršiesiems pacifizmo ir tolerancijos skleidėjams siūlau išbandyti savo teorijas praktikoje. Pirmyn – vaivorykštės vėliavą į rankas, baltą karvelį ant peties ir su daina – „We are the world, we are the children“ – agituoti Islamo valstybės fanatikų. Geriausia – pėsčiomis, idant transporto priemonės gamtos neterštų, kaip ir dera tikriems progreso šaukliams.
Vaivorykštinę vėliavą paminėjau ne todėl, kad esu homofobas. Tiesiog, kadangi sutiksite priešpriešinį srautą, galėsite pakeliui preventyvias tolerancijos ir multikultūralizmo (galima dar ir veganizmo) pamokas organizuoti dar prieš tai, kai pasiekę sieną jūsų klientai eis muštis su policija.
Jei iš šios, vaikų kryžiaus žygį primenančios, išvykos grįšite gyvi ir nesužaloti, kuo aš kažkiek abejoju, galėsite rėkti „gėda“ dar garsiau. Ir net įvairesnėmis kalbomis.
