„Laukiame pabėgėlių su nerimu, tačiau ir su tikėjimu, kad
galime susitvarkyti. Norėtume tikėti, kad ir valstybė pasiruošusi
mums padėti,“, – sako Jonavos savivaldybės meras Mindaugas
Sinkevičius.
Šiuo metu baltame triaukščiame dviejų korpusų Pabėgėlių
centre įsikūrę 35 atvykėliai iš Afganistano, Ukrainos, Rusijos,
Irako, Sirijos ir Šri Lankos. Nuo sausio šis skaičius gerokai
išaugs, nes Ruklos centras ir planuojami steigti jo padaliniai kitose
savivaldybėse taps pirmaisiais namais dabar stovyklose Vengrijoje,
Graikijoje, Italijoje ir Turkijoje esantiems 1105 pabėgėliams iš
Irako, Sirijos ir Eritrėjos, kuriuos Lietuva įsipareigojo priimti
per dvejus metus.
Susidūrimas su svetimšaliais rukliečiams kultūrinio šoko
nesukels, nes miestelyje nuo 1997 metų ne tik nuolat gyvena dešimtys
pabėgėlių, bet ir dažnai atvyksta kariai iš kitų NATO šalių
dalyvauti pratybose netoliese įsikūrusiame Gaižiūnų poligone.
Tačiau Rukloje gyvenanti 59-erių technikė Eugenija Bočkovienė
nemano, kad Lietuva yra geriausia vieta nuo karo bėgantiems
žmonėms, kai kurie kiti Ruklos gyventojai nerimauja dėl saugumo ir
galimų ligų.
„Jiems ten sunku – karas, bet kad Lietuva turėtų daugiau
pramonės, kur juos įdarbinti, kad jie nevargtų čia pas mus
atėję... Gal keletą įdarbins, bet kad sočiai įdarbintų, aš
netikiu, kadangi lietuviai patys vaikšto kampais“, – kalba Ruklos
gatvėje sutikta moteris.
„Yra kaip yra, visiems užteks tos vietos. Tik tiek, kad čia
visokių ligų jie priveža iš visokių šalių, todėl labai baisu,
kad mūsų vaikai jomis neužsikrėstų“, – svarsto 28 metų Ieva
Tuminauskienė, šiuo metu esanti motinystės atostogose.
„Aš galvoju, kad geriau nereikėtų. Čia buvau jau, kai
pabėgėliai buvo, buvo ir neramumų, ir muštynių“, – teigia
55-erių bedarbis Viktoras Gorys.
Savo ruožtu 23 metų karys Paulius Balsys ragina nesiskųsti ir
padėti į nelaimę patekusiems žmonėms.
„Kodėl Vokietija, kuri priims 800 tūkst. pabėgėlių,
nesiskundžia? Tai žmonės, bėgantys ne iš gero gyvenimo, o dėl
to, kad jiems ten sunku, ten vyksta karas, juos persekioja. Aš manau,
kad čia net nėra klausimo“, – sako karys.
Pažinimo kursai
Savivaldybės mero teigimu, pabėgėliams bus suteikta galimybė
įsidarbinti ir Rukloje, ir Jonavoje, jų vaikai lankys šių
gyvenviečių švietimo įstaigas.
Nerimą dėl užkrečiamų ligų atvežimo specialistai vadina
nepagrįstais stereotipais. „Nesirūpinkite dėl to – jie tikrai
neatneš į Europą jokių egzotinių ligų, jie kaip tik patys yra
pažeidžiami dėl ligų, kurios paplitusios Europoje ir kurių kol
kas nesugebėjome pažaboti“, – sako Lietuvoje viešinti Pasaulio
sveikatos organizacijos atstovė Zsuzsanna Jakab.
Teisėsaugai problemų su pabėgėliais buvo kilę prieš
šešerius – septynerius metus, kai pabėgėlių centre didžiąją
dalį iš maždaug 90 gyventojų sudarė čečėnai, dažnai
konfliktuodavę su vietiniais.
Vietos policijai vidaus reikalų ministras pažadėjo
pastiprinimą, tačiau policijos komisariato viršininkas Vigintas
Lukošius tikisi, jog priimant didelį skaičių pabėgėlių
incidentų nebekils, nes Rukloje sumažėjo pasilinksminimo vietų,
kur galima vartoti alkoholį, be to, pasikeitė miestelio visuomenė.
„Dabar Ruklos gyventojai turėtų būti labiau tolerantiški.
Incidentai dažniausiai vykdavo tose vietose, kur žmonės ateidavo
pailsėti, alaus bokalą išgerti“, – teigia pareigūnas.
Ruklos pabėgėlių priėmimo centre pabėgėliai 190 valandų
mokysis lietuvių kalbos, 100 valandų – profesinio orientavimosi, dar
40 valandų skirta visuomenės pažinimo kursams.
Pagal dabartinę tvarką, socialinė integracija užsieniečiui
pabėgėlių priėmimo centre vykdoma aštuonis mėnesius, tačiau
šį terminą svarstoma gerokai sutrumpinti, ir pabėgėlius anksčiau
perkelti į kitas savivaldybes.
Pabėgėlių priėmimo centre gyvenantiems viengungiams ir
nelydimiems nepilnamečiams per mėnesį mokama apie 71 euro pašalpa,
sutuoktiniams išmokamas maždaug 61 euras, tokia pati suma mokama ir
vaikams iki 18 metų.
Europos Komisija už kiekvieną pabėgėlį valstybėms narėms
skirs po 6 tūkst. eurų, tačiau Vyriausybė pripažįsta, kad to
nepakaks ir reikės papildomai nacionalinio biudžeto lėšų.
„Jie kaip laisvi žmones, turi tokias pačias teises kaip ir bet
kuris kitas Lietuvos pilietis. Mes tik kaip socialiniai darbuotojai
parodome, nukreipiame į Darbo biržą, polikliniką ar
parduotuvę“, – sako Pabėgėlių priėmimo centro direktorius
Robertas Mikulėnas.
„Gal vienas, kitas atvykstantis pabėgėlis ir yra su nekokia
praeitimi, bet ir Lietuvoje pilna tokių žmonių. Neišskirkime, kad
čečėnas, afganistanietis ar koks nors pietietis yra kuo nors kitoks
ar kad čia susirinkę kokie teroristai. Visi mes vienos Žemės
gyventojai“, – pridūrė jis.
Šiuo metu Lietuvos savivaldybėse integruojasi 105 žmonės,
kurie anksčiau gyveno pabėgėlių priėmimo centre.