Lesbo sala yra ta vieta, į kurią prieš kelis mėnesius nukrypo visos senojo žemyno akys. Iš Turkijos čia plūstelėjo tūkstančiai migrantų, vėliau užplūdusių Europą. Kartu su šia migrantų minia pripučiama gumine valtimi per atvirą jūrą prieš kelias dienas atplaukė ir Alaa.
Vaikino valtis, kurioje buvo 35 žmonės, tarp jų – moterys ir vaikai, atvira jūra iš Turkijos plaukė apie 20 km, kol pagaliau pasiekė Graikijos salą. Bet devyniolikmetis sako, kad ši kelionė buvo visiškas niekis, palyginus su tuo, ką jam iki šiol teko išgyventi.
„Sirijoje gyvenau iki 2012 metų. Bet prasidėjus karui išvažiavau į Beirutą ir kurį laiką ten gyvenau. 2014 m. su teta ir dviem broliais persikrausčiau į Turkiją. Prieš kurį laiką trys kiti mano broliai sėkmingai pasiekė Vokietiją ir ten įsikūrė. Tad dabar keliauju pas juos. Sesuo dar liko Turkijoje“, – pasakojo Alaa.
Iš viso vaikinas turi aštuonis brolius ir vieną seserį. Vienas brolis prieš porą metų mirė nuo širdies smūgio.
Žinia apie uždarytas sienas negąsdina
Devyniolikmečio siro kelionė į Europą, kaip ir daugumos kitų migrantų, prasidėjo Turkijos mieste Izmire. Šiandien šis miestas didžiuliu savotišku migrantų „skirstymo punktu“. Tūkstančiai žmonių, norinčių patekti į Europą, čia būna tol, kol suderina visas kelionės smulkmenas su žmonių kontrabanda užsiimančiais nusikalstamų sindikatų nariais, sumoka pinigus, už 20 eurų turguje įsigyja gelbėjimosi liemenę. O jau vėliau migrantai būna išgabenami į atokią pakrantę, iš kurios tolumoje matosi Graikijos krantai. Ten jie būna susodinami į pripučiamas valtis ir jau savarankiškai plaukdami per jūrą bando pasiekti Europą.
Jei norite skaityti apie Lietuvos pilotų fiksuojamus rekordinius migrantų srautus, plūstančius iš Turkijos į Graikiją, spauskite čia.
Jei norite skaityti apie tai, kaip milžiniškas migrantų srautas pakeitė Graikijai priklausančios Lesbo salos gyvenimą, graikija-plustantys-migrantai-o-kur-ta-lietuva.htm"="">graikija-plustantys-migrantai-o-kur-ta-lietuva.htm"" target="_blank">spauskite čia.
„Permiegojau vienoje iš Izmiro gatvių, o jau kitą dieną sutikau reikalingus žmones ir jiems už kelionę sumokėjęs 1 tūkst. 200 dolerių atsidūriau pakrantėje. Mus susodino į guminę valtį ir parodė kryptį. Taip ir atplaukiau“, – pasakoja jaunuolis.
Jau kitą dieną vaikinas planavo susitvarkyti privalomus dokumentus. Kai tai bus padaryta, pirks kelto bilietą ir plauks į Atėnus. O iš ten keliaus į Salonikų miestą, iš kurio bandys pasiekti Makedoniją. Toliau jis planuoja keliauti per Serbiją, Vengriją, Austriją ir taip tikisi pasiekti Vokietiją.
Naujienos apie tai, kad Vokietija pasienyje su Austrija įvedė sienų kontrolę, jauno siro neišgąsdino.
„Kaip nors. Kaip nors man vis tiek pavyks. Juk broliai laukia“, – sakė jis.
„Islamo valstybės“ žmonės – jau Europoje
Kalbėdamas su lrytas.lt žurnalistu Alaa sakė, kad kol kas Europa jam labai patinka. Tačiau jaunuolis stebėjosi, kad atplaukus jūra ir išlipus į krantą dėmesio į migrantų minias nekreipia net policija.
„Ėjome kelis kilometrus iki miesto. Pro mus kelis kartus pravažiavo policija, tačiau nė karto nesustojo, nepaklausė kas mes ir iš kur. Kodėl jie visai nekreipia dėmesio į tai, kas čia atvyksta?“, – klausia jaunuolis.
Atsakau jam, kad bet kuris migrantas, atvykęs į salą ir norintis keliauti toliau, vis tiek turi prisistatyti į policijos skyrių ir legalizuotis – susitvarkyti dokumentus. Kitaip jis negalės net nusipirkti kelto bilieto į Atėnus.
„Bet juk savo akimis mačiau, kaip kai kurie žmonės savo dokumentus sunaikina dar jūroje. Jie policijoje gali prisistatyti bet kuo. Ar policija galės patikrinti, kas sako tiesą, o kas meluoja? Man neramu dėl to, nes keliaudamas mačiau ir labai pavojingų žmonių, vykstančių į Europą“, – nuo devyniolikmečio veido dingsta šypsena.
Paprašytas patikslinti, ką turi galvoje, Alaa žodžių į vatą nevynioja – daugybė grupuotės „Islamo Valstybė“ rėmėjų ir kovotojų iš tiesų jau pasiekė Europa. Daug jų dar keliauja.
„Jie yra labai pavojingi žmonės. Žinau tai ne iš nuogirdų. Ir jie tikrai keliauja pas jus. Jie jau pas jus. Keliaudamas čia, jų sutikau ir aš. Kodėl jų niekas nebando identifikuoti?“, – klausia susirūpinęs jaunuolis.
Atsakau, kad kai kurių dalykų mes nežinome, bet Europoje specialiosios tarnybos tikrai stiprios ir reikia tikėtis, kad jos savo darbą vis dėlto dirba. Pasakiau tai, tačiau jaučiu, kad nuo išgirstos informacijos ir tai, kaip ji buvo pasakyta, šiurpuliukai per nugarą vis dar bėgioja.
Tikisi humaniškumo ir atjautos
„Atvykau į Europą, nes noriu gyventi ten, kur negalioja Šariato teisė, kur nėra „Islamo valstybės“ ir kitų fanatikų, kur nebūtų diktatorių, kur galėčiau kalbėti tai, ką galvoju. Noriu mokytis ir kažko pasiekti gyvenime. Šalyje, kurioje vyksta karas, kurioje žudomi žmonės, nė vienas mano noras negali išsipildyti“, – sako Alaa.
Jis tvirtina, kad net greta Sirijos esančiose valstybėse savo svajonių įgyvendinti negalėtų.
„Mūsų sirų niekur nemėgsta. Mes tarsi atstumtieji. Mūsų tiesiog nekenčia. Vienas mano brolis gyvena Katare, augina vaiką. Bet aš jo negaliu aplankyti. Manęs ten tiesiog neįleidžia“, – tvirtina devyniolikmetis.
Kartu su juo Vokietiją pasiekti bando ir 37 metų Zuhairo vardu prisistatęs vyras, keliaujantis su savo seserimi. Moteris daug bendrauti nelinkusi ir fotografuotis nenori. Ji tik pasako, kad Sirijoje dirbo televizijos reportere ir parodo savo tarnybinį televizijos darbuotojos pažymėjimą.
Tuo tarpu Zuhairas pasakoja, kad yra dvi pagrindinės priežastys, kodėl jis ryžosi keliauti į Europą.
„Noriu gyventi demokratiškoje šalyje. Sirijoje mes negalime kalbėti, ką galvojame. Jei garsiai kalbame, Assado (Sirijos prezidentas Basharas al Assadas – red. past.) žmonės gali mus suimti arba tiesiog nužudyti“, – vieną priežastį įvardina vyras.
Tačiau svarbiausia, kaip sako Zuhairas, jam reikalinga sudėtinga operacija. Vyras rodo šone žiojėjančią bjaurią žaizdą ir sako, kad Sirijoje tokia operacija yra tiesiog neįmanoma. Tuo tarpu Vokietijoje, kaip girdėjo, tokios operacijos atliekamos.
Pastebiu, kad bet kokia operacija Vokietijoje gali kainuoti. O sudėtinga operacija gali kainuoti net labai brangiai.
„Bet aš tikiu Europa. Tikiuosi humaniškumo, atjautos ir pagalbos. Tiesiog neturiu kito kelio, kaip tik bandyti šią galimybę“, – atsako Zuhairas.
