Antradienį Katedros aikštėje vyko renginys, kuriuo siekta atkreipti dėmesį į savižudybių mastą Lietuvoje.
Daugiau nei septyni šimtai žmonių minutei atsigulė ant Katedros aikštės grindinio. Žmonių buvo tiek daug, kad kūnai nuklojo visą aikštę.
Akcijos iniciatorius – aktorius Arūnas Sakalauskas ir jo bendraminčiai. Aktorius nebegali ramiai stebėti, kai savižudybės virto nieko per daug nejaudinančia tema.
„Aštuoni mano draugai yra nusižudę. Tai vienam žmogui yra per daug. Prieš nusižudant bendradarbiui aš puikiai mačiau, kad kažkas jam negerai. Sakiau, kad gali skambinti man bet kada. Jis juokėsi, kai paskambinau. O po dviejų dienų jis nusižudė. Per laidotuves pasakiau, kad čia tik pradžia. Ir teatre prasidėjo...vienas, du, trys, paskui klasės draugas...“, – liūdnai skaičiavo jis.
Ir dabar jį kankina negera nuojauta. Žmonių susvetimėjimas ir nekalbėjimas apie problemas aktorių slegia.
„Aš jaučiu gatvėje, kad viskas vyksta ne taip. Žmonės yra ne tokie. Negalima gyventi ir nepažinoti vieni kitų. Arba pažinoti, bet nesisveikinti. Negalima! Kur tai matyta, aš nesuprantu“, – kalbėjo aktorius.
A.Sakalauskas pabrėžė, kad nenori kaltinti valdžios, tačiau jo nuomone, yra užsiimama ne tai reikalais. Jis davė pavyzdį – Žaliojo tilto skulptūros. Koks skirtumas, ar jos stovės ar ne?
„Man geriau, kad gyventų dešimt žmonių“, – sakė jis.
Praėjusiais metais Lietuvoje nusižudė 930 žmonių. Statistika per vienerius metus kiek pagerėjo, nes 2013 m. Lietuvoje nusižudė per tūkstantį – 1085 žmonės.
Kaip padėti?
Ką daryti, jeigu nujaučiate, kad Jums artimas asmuo ketina nusižudyti? Savižudybių prevencijų biuras suteikia naudingos informacijos.
Nors ne visi savižudybės atvejai yra nuspėjami, daugelį jų galima įtarti įvykstant. Efektyviausias būdas išvengti artimųjų savižudybės – tai išmokti pastebėti pavojaus ženklus, tinkamai juos įvertinti ir priimti teisingą sprendimą.
Daugelį sutrikimų, pavyzdžiui, depresiją, įvairias emocines krizes – dažniausias savižudybių priežastis, beveik visada įmanoma atpažinti ir išgydyti.
Įsidėmėkite pavojaus ženklus.
Ankstesni bandymai žudytis: 20-50 procentų asmenų, kurie žudosi, jau yra bandę tą daryti. Didesnė tikimybė, kad žudytis pakartotinai bandys tie, kurių pirmieji mėginimai buvo rimti.
Kalbėjimas apie mirtį ar savižudybę: prieš žudydamiesi žmonės, dažniausiai apie tai kalba ar bent užsimena: „Be manęs šeimai bus geriau“. Specialistai sako, kad nereikėtų numoti ranka į panašias mintis. Ketinantys nusižudyti kartais kalba taip, tarsi atsisveikintų ar ruoštųsi išvykti.
Reikalų sutvarkymas prieš nusižudant: Prieš žudydamiesi žmonės dažnai užbaigia darbus, sutvarko įvairius reikalus, pavyzdžiui, išdalija vertingus daiktus, grąžina skolas, išperka užstatytą turtą, parašo ar pakeičia testamentą.
Depresija: depresija sergantys žmonės žudosi retai, tačiau didžiuma savižudžių serga šia liga. Sunkios depresijos požymis yra gilus liūdesys. Praradęs malonumo jausmą ar vengiantis anksčiau patikusios veiklos žmogus taip pat gali sirgti depresija.
Nemėginkite įkalbinėti nesižudyti. Verčiau leiskite žmogui suprasti, kad juo rūpinatės ir jį suprantate, kad jis nėra vienišas, o noras nusižudyti – laikinas, nes depresiją galima pagydyti, o problemas – išspręsti.
Venkite panašių pasakymų: „Yra vardan ko gyventi“ arba „Taip pakenksi savo šeimai.“
Ištikus krizei, nepalikite žmogaus vieno. Pasirūpinkite, kad jam po ranka nebūtų daiktų, kuriuos jis galėtų panaudoti kaip savižudybės įrankį – šaunamųjų ginklų, vaistų, peilių, žirklių ir panašiai.