Sutuoktiniai stebuklu vadina tai, kad gaisras buvo laiku pastebėtas ir – paradoksas – iš į pagalbą vykusių dviejų ugniagesių automobilių vienas buvo labai senas. Naujesnė gaisrininkų mašina nepravažiavo pro neseniai sutvarkytą pralaidą. Gaisravietę pasiekė tik kelių dešimčių senumo automobilis.
Nebijo gyvenimo be patogumų
28 metų Mindaugas Valutkevičius su žmona Gintare ir pusantrų metų sūneliu nedideliame namelyje prie pat geležinkelio apsigyveno prieš metus.
Suvirintojo specialybę turintis bei pas ūkininkus dirbantis Mindaugas pasakojo, jog jiedu su žmona gimė ir augo kaime, todėl miestas jų visai nevilioja.
Pora apsidžiaugė, kai gavo išsinuomoti namelį, kurį turi vilties išsipirkti iš savininko.
Jaunai šeimai nėra lengva. Namas be jokių patogumų, nėra jokio vandens. Mindaugas pasakojo, jog šešiolikos žiedų šulinys visiškai tuščias.
Darbštus ir tvarkingo gyvenimo būdo Mindaugas prasitarė, jog iš gaunamo minimumo sunku verstis, tačiau apie išvykimą iš Lietuvos, ieškant sotesnio gyvenimo, neužsiminė, nes, ko gero, net neturi tokių minčių.
Kai nedidelis namelis taps jaunos šeimos nuosavybe, Mindaugas žada jį apmūryti.
Gal tuomet bus ne tik šilčiau, bet ir mažiau girdėsis bemaž pro palangę prabundantys traukiniai. Mindaugas šypsosi, jog jie jau priprato prie šių garsų. Prie pat namo pastatyta garsą turinti slopinti sienelė tik šiek tiek nuslopina dundesį.
Šeimos galvai vandenį tenka vežioti statinėmis iš kaimynų, gyvenančių kitoje pusėje geležinkelio bėgių.
Pralaida sukėlė nerimą
Mindaugas pasakojo, jog tiltas per nedidelį kanalą ėmė rastis šių metų pavasarį, kai buvo tiesiama europinė geležinkelio vėžė.
„Anksčiau toje vietoje buvo tik žemėmis užpiltas vamzdis, virš pralaidos galėjo važiuoti bet kokia sunkioji technika.
Kai pamačiau, kokį tiltelį darbininkai stato, iš karto jiems pasakiau, jog jis tikrai per siauras. Sakiau aš jiems, kad man rudenį žemę reikės dirbti, kaip pravažiuos traktorius? Kito kelio į laukus nėra.
Žiemą niekas negalės nuvalyti apsnigto keliuko. Be to, – vaikas mažas, jeigu ką, greitosios pagalbos mašina nepravažiuos“, – prisiminė pavasarį statybininkais vykusį pokalbį Mindaugas.
Tada jis net blogiausiam sapne nesapnavo, jog sunkiajai technikai per siaura ir aukštais borteliais aprėminta pralaida taps spąstais į pagalbą skubantiems ugniagesiams.
Statybininkai, su kuriais pavasarį kalbėjosi Mindaugas, teigė, jog jie viską daro pagal projektą ir nieko pakeisti negali.
„Statybininkai su savo technika patys nevažinėjo ta pralaida, nes netilpo. Jie šalia dalį griovio buvo užpylę žemėmis, o paskui atkasė“, – pasakojo Mindaugas, neslėpdamas, jog pavasarį dėl ateities ėmė kirbėti nerimas.
Gelbėjo sūnų ir namus
Bėda į jaunos šeimos namus atsliūkino vieną šio rugsėjo rytą.
Mindaugo žmona Gintarė apie aštuntą valandą su sūneliu išsirengė vykti į miestą.
Moters akyse tvenkėsi ašaros, kai ji prisiminė, ką teko išgyventi tądien, kai, vyrui išvykus į darbą, kilo grėsmė likti be namų.
Gintarė su vaiku jau buvo beišeinanti, kai už lango pamatė dūmus.
Išbėgusi į lauką ji išvydo, jog dega vienas namo kampas. Ant jo buvo pritvirtinti laidai, kuriais elektra tekėjo į šalia esanti ūkinį pastatą.
Didžiulio šoko ištikta moteris neprarado sveikos nuovokos, puolė į kambarį, išnešė į lauką sūnelį.
Gintarė griebė kibirą vandens, kurį kaip tik tą rytą buvo parnešęs Mindaugas, ir nuskubėjo gesinti liepsnojančio namo kampo.
Kadangi sodyboje vandens nėra, moteris pasileido bėgte į kitapus geležinkelio gyvenančio kaimyno kiemą, iki kurio keli šimtai metrų.
Beskubėdama atgal Gintarė pargriuvo ir išliejo vandenį ant žemės.
Nedidukė jauna moteris nesutriko, liepsnas ėmė slopinti daužydama jas skudurais.
Išsigandusi, kad šitaip neįveiks ugnies, Gintarė lėkė pas kitus kaimynus, iki kurių į pakalnę irgi geras gabalas kelio.
Kaimynas iškvietė gaisrininkus. Subėgo daugiau žmonių, į namus iš darbo parlėkė Mindaugas. Visi gesino beįsiplieskiančius sausus sienojus.
Greitai pasirodė ir ugniagesiai. Vienas ekipažas atskubėjo iš Jusevičių kaimo, kitas – iš Kalvarijos.
Pralindo tik viena mašina
Jusevičių komandos automobilis GAZ tilpo tarp pralaidos bortelių ir sėkmingai pasiekė sodybą.
Kalvarijos gaisrininkų automobilis „Iveco“ liko stovėti pralaidos prieigose, nes buvo akivaizdu, jog daug naujesnė nei Jusevičių jų mašina niekaip neišsiteks tarp betoninių atramų.
„Gerai, kad gaisras buvo laiku pastebėtas ir nedidelis, pakako vienos ugniagesių mašinos. Jei ugnis būtų buvus didesnė, šiandien namo neturėtume“, – kalbėjo Mindaugas.
Kalvarijos ugniagesiai patikino, jei būtų buvęs reikalas, jie būtų nutiesę žarnas kelis šimtus metrų, tačiau tai atimtų daug ypatingai brangaus laiko.
Mindaugas pasakojo, jog, pavasarį norėdamas statybininkams įrodyti, kad pralaida tikrai per siaura, rulete pamatavo jos plotį: „2 metrai 68 centimetrai. Kur jūs matėte tokią techniką, kad tilptų?“.
Kalvarijos ugniagesių automobilio „Iveco“ plotis – 2 metrai 50 centimetrų.
Gaisrininkai teigė, jog naujesnės jų mašinos yra platesnės ir paaukštintos, nes veža 8 tonas vandens.
„Turėtų padaryti normalų pralaidos plotį, juk žmonės ten gyvena. Jiems ir malkų reikia atsivežti, ir kelią nusivalyti“, – teigė ugniagesiai.
Mindaugas nebežino, nei kur kreiptis, nei kaip prisiprašyti, kad baltais borteliais tvieskianti naujoji pralaida nekeltų nepatogumų bei pavojaus.
Pažadėjo spręsti problemą
Bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ atstovas Vidmantas Gudas „Lietuvos ryto“ televizijai teigė, jog šioje Naujienos kaimo vietoje nėra nieko panašaus, apie ką kalba nerimaujantis Mindaugas.
„Tiltelio nei tilto toje vietoje niekada nebuvo ir nėra šiuo metu. Tas objektas yra vandens nuvedimo įrenginys. Jis suprojektuotas toks, koks turėjo būti pastatytas. Ten netgi kelio kaip kelio nėra. Tai yra ūkinis „Lietuvos geležinkelių“ privažiavimas, kad galėtų sutvarkyti tą vandens nuvedimo įrenginį“, – teigė V.Gudas.
Pasak jo, šia pralaida sunkiajai technikai apskritai draudžiama važiuoti.
„Lietuvos geležinkelių“ atstovas teigė, jog problemą visgi bus bandoma spręsti. ˙
