Sutuoktiniai stebuklu vadina tai, kad gaisras buvo laiku pastebėtas
ir – paradoksas – iš į pagalbą vykusių dviejų ugniagesių automobilių
vienas buvo labai senas. Naujesnė gaisrininkų mašina nepravažiavo pro
neseniai sutvarkytą pralaidą. Gaisravietę pasiekė tik kelių dešimčių
senumo automobilis.
Nebijo gyvenimo be patogumų
28 metų Mindaugas Valutkevičius su žmona Gintare ir pusantrų metų
sūneliu nedideliame namelyje prie pat geležinkelio apsigyveno prieš
metus.
Suvirintojo specialybę turintis bei pas ūkininkus dirbantis Mindaugas
pasakojo, jog jiedu su žmona gimė ir augo kaime, todėl miestas jų visai
nevilioja.
Pora apsidžiaugė, kai gavo išsinuomoti namelį, kurį turi vilties
išsipirkti iš savininko.
Jaunai šeimai nėra lengva. Namas be jokių patogumų, nėra jokio vandens.
Mindaugas pasakojo, jog šešiolikos žiedų šulinys visiškai tuščias.
Darbštus ir tvarkingo gyvenimo būdo Mindaugas prasitarė, jog iš gaunamo
minimumo sunku verstis, tačiau apie išvykimą iš Lietuvos, ieškant
sotesnio gyvenimo, neužsiminė, nes, ko gero, net neturi tokių minčių.
Kai nedidelis namelis taps jaunos šeimos nuosavybe, Mindaugas žada jį
apmūryti.
Gal tuomet bus ne tik šilčiau, bet ir mažiau girdėsis bemaž pro palangę
prabundantys traukiniai. Mindaugas šypsosi, jog jie jau priprato prie
šių garsų. Prie pat namo pastatyta garsą turinti slopinti sienelė tik
šiek tiek nuslopina dundesį.
Šeimos galvai vandenį tenka vežioti statinėmis iš kaimynų, gyvenančių
kitoje pusėje geležinkelio bėgių.
Pralaida sukėlė nerimą
Mindaugas pasakojo, jog tiltas per nedidelį kanalą ėmė rastis šių metų
pavasarį, kai buvo tiesiama europinė geležinkelio vėžė.
„Anksčiau toje vietoje buvo tik žemėmis užpiltas vamzdis, virš pralaidos
galėjo važiuoti bet kokia sunkioji technika.
Kai pamačiau, kokį tiltelį darbininkai stato, iš karto jiems pasakiau,
jog jis tikrai per siauras. Sakiau aš jiems, kad man rudenį žemę reikės
dirbti, kaip pravažiuos traktorius? Kito kelio į laukus nėra.
Žiemą niekas negalės nuvalyti apsnigto keliuko. Be to, – vaikas
mažas, jeigu ką, greitosios pagalbos mašina nepravažiuos“, – prisiminė
pavasarį statybininkais vykusį pokalbį Mindaugas.
Tada jis net blogiausiam sapne nesapnavo, jog sunkiajai technikai per
siaura ir aukštais borteliais aprėminta pralaida taps spąstais į pagalbą
skubantiems ugniagesiams.
Statybininkai, su kuriais pavasarį kalbėjosi Mindaugas, teigė, jog jie
viską daro pagal projektą ir nieko pakeisti negali.
„Statybininkai su savo technika patys nevažinėjo ta pralaida, nes
netilpo. Jie šalia dalį griovio buvo užpylę žemėmis, o paskui atkasė“,
– pasakojo Mindaugas, neslėpdamas, jog pavasarį dėl ateities ėmė
kirbėti nerimas.
Gelbėjo sūnų ir namus
Bėda į jaunos šeimos namus atsliūkino vieną šio rugsėjo rytą.
Mindaugo žmona Gintarė apie aštuntą valandą su sūneliu išsirengė vykti į
miestą.
Moters akyse tvenkėsi ašaros, kai ji prisiminė, ką teko išgyventi
tądien, kai, vyrui išvykus į darbą, kilo grėsmė likti be namų.
Gintarė su vaiku jau buvo beišeinanti, kai už lango pamatė dūmus.
Išbėgusi į lauką ji išvydo, jog dega vienas namo kampas. Ant jo buvo
pritvirtinti laidai, kuriais elektra tekėjo į šalia esanti ūkinį
pastatą.
Didžiulio šoko ištikta moteris neprarado sveikos nuovokos, puolė į
kambarį, išnešė į lauką sūnelį.
Gintarė griebė kibirą vandens, kurį kaip tik tą rytą buvo parnešęs
Mindaugas, ir nuskubėjo gesinti liepsnojančio namo kampo.
Kadangi sodyboje vandens nėra, moteris pasileido bėgte į kitapus
geležinkelio gyvenančio kaimyno kiemą, iki kurio keli šimtai metrų.
Beskubėdama atgal Gintarė pargriuvo ir išliejo vandenį ant žemės.
Nedidukė jauna moteris nesutriko, liepsnas ėmė slopinti daužydama jas
skudurais.
Išsigandusi, kad šitaip neįveiks ugnies, Gintarė lėkė pas kitus
kaimynus, iki kurių į pakalnę irgi geras gabalas kelio.
Kaimynas iškvietė gaisrininkus. Subėgo daugiau žmonių, į namus iš darbo
parlėkė Mindaugas. Visi gesino beįsiplieskiančius sausus sienojus.
Greitai pasirodė ir ugniagesiai. Vienas ekipažas atskubėjo iš Jusevičių
kaimo, kitas – iš Kalvarijos.
Pralindo tik viena mašina
Jusevičių komandos automobilis GAZ tilpo tarp pralaidos bortelių ir
sėkmingai pasiekė sodybą.
Kalvarijos gaisrininkų automobilis „Iveco“ liko stovėti pralaidos
prieigose, nes buvo akivaizdu, jog daug naujesnė nei Jusevičių jų mašina
niekaip neišsiteks tarp betoninių atramų.
„Gerai, kad gaisras buvo laiku pastebėtas ir nedidelis, pakako vienos
ugniagesių mašinos. Jei ugnis būtų buvus didesnė, šiandien namo
neturėtume“, – kalbėjo Mindaugas.
Kalvarijos ugniagesiai patikino, jei būtų buvęs reikalas, jie būtų
nutiesę žarnas kelis šimtus metrų, tačiau tai atimtų daug ypatingai
brangaus laiko.
Mindaugas pasakojo, jog, pavasarį norėdamas statybininkams įrodyti, kad
pralaida tikrai per siaura, rulete pamatavo jos plotį: „2 metrai 68
centimetrai. Kur jūs matėte tokią techniką, kad tilptų?“.
Kalvarijos ugniagesių automobilio „Iveco“ plotis – 2 metrai 50
centimetrų.
Gaisrininkai teigė, jog naujesnės jų mašinos yra platesnės ir
paaukštintos, nes veža 8 tonas vandens.
„Turėtų padaryti normalų pralaidos plotį, juk žmonės ten gyvena. Jiems
ir malkų reikia atsivežti, ir kelią nusivalyti“, – teigė ugniagesiai.
Mindaugas nebežino, nei kur kreiptis, nei kaip prisiprašyti, kad baltais
borteliais tvieskianti naujoji pralaida nekeltų nepatogumų bei pavojaus.
Pažadėjo spręsti problemą
Bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ atstovas Vidmantas Gudas „Lietuvos
ryto“ televizijai teigė, jog šioje Naujienos kaimo vietoje nėra nieko
panašaus, apie ką kalba nerimaujantis Mindaugas.
„Tiltelio nei tilto toje vietoje niekada nebuvo ir nėra šiuo metu. Tas
objektas yra vandens nuvedimo įrenginys. Jis suprojektuotas toks, koks
turėjo būti pastatytas. Ten netgi kelio kaip kelio nėra. Tai yra ūkinis
„Lietuvos geležinkelių“ privažiavimas, kad galėtų sutvarkyti tą vandens
nuvedimo įrenginį“, – teigė V.Gudas.
Pasak jo, šia pralaida sunkiajai technikai apskritai draudžiama
važiuoti.
„Lietuvos geležinkelių“ atstovas teigė, jog problemą visgi bus bandoma
spręsti.
˙