Kaip bus garantuotas šalies saugumas, jei jau dabar teigiama, kad kartu su pabėgėliais į Europą patenka teroristai? Apie tai „Lietuvos ryto“ televizijos aktualių pokalbių laidoje „Lietuva tiesiogiai“ su žurnaliste Daiva Žeimyte kalbėjosi vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis, Tautininkų sąjungos pirmininkas Julius Panka bei socialinės apsaugos ir darbo viceministras Algirdas Šešelgis.
– Pradėkime nuo pabėgėlių apgyvendinimo reikalų. Tik penktadalis savivaldybių sutiko priimti pabėgėlius ir tai po vieną ar dvi 3-5 asmenų šeimas. Pone Šešelgi, tai ką darysite? Atvyksta virš tūkstančio, o gyvenamą vietą turi kelios dešimtys. Kur dėsite visus kitus?
– Yra dvi pagrindinės problemos – apgyvendinimas ir darbo vietos suradimas. Iš dešimties metų praktikos žinom, kad šie procesai vyksta gana sėkmingai. Rinkoje išnuomojami butai, padeda išsinuomoti kuratoriai, tai partneriai, kurie dirba su užsieniečių integracija – Raudonasis Kryžius, „Caritas“. Problema ta, kad tai nebus pavieniai atvejai, procesai bus ženkliai greitesni. Jau pirmą dieną atvykus į pabėgėlių centrą bus priskirtas kuratorius, kuris šefuos šeimą, tam, kad išsiaiškintų jų lūkesčius.
– Kuratorius namo pabėgėliams juk nepastatys.
– Tikrai nestatysim namų. Lietuvoje yra pakankama galimybė išnuomoti 250 butų šeimoms per du metus. – Tačiau tik penktadalis savivaldybių priima pabėgėliu, Vilniuje juk neišnuomosit, nes Vilnius tų pabėgėlių nenori.
– (S. Skvernelis) Rinka reguliuoja. Jeigu norite dabar išsinuomoti butą ir turite tam skirtus pinigus, tai ir išsinuomojate.
– (A. Šešelgis) Su savivaldybe juk nederini, jei nori išsinuomoti butą. Nereikia šioje vietoje kelti problemos.
– Merai kelia. Remigijus Šimašius sako, kad problemos ne tik su būstu, bet ir su integracija, darbu, švietimu, Palangos savivaldybė sako neišgalinti nupirkti pakankamai būstų pabėgėliams.
– (A. Šešelgis) Vilniaus miesto savivaldybė dabar labai geranoriškai sudaro planus, kaip tiems žmonėms gali padėti integruotis į visuomenę, kur išnuomoti butus. Kiek teko kalbėti su Raudonojo Kryžiaus, „Caritas“ ir savivaldybės atstovais, jie artimiausiu metu planuoja pasirašyti bendradarbiavimo dokumentus, kad procesas būtų kuo sklandesnis.
– Tai Vilnius jau sutiko priimti dalį pabėgėlių?
– (A. Šešelgis) Vilnius ieško galimybių. Kai žinosim, kas ir kiek, tada, manau, Vilniaus miestas bus vienas pagrindinių, su kuriuo kalbėsimės, kaip juos čia apgyvendinti.
– Pone Šešelgi, kai kurie verslininkai pas Jus jau savo iniciatyva važiuoja kalbėtis dėl atvykstančių žmonių. Tai gal jau žinote, kas atvyksta?
– Yra labai daug pasiūlymų, įsteigėm koordinatoriaus etatą pabėgėlių centre, darom registrus, Raudonasis Kryžius taip pat renka pasiūlymus, kad galėtume apibendrinti. Kai tik žinosim, kokie žmonės atvyksta į Lietuvą, čia pat žiūrėsim registrą ir pasiūlymus.
– Ministre, kaip vertinti tai, kad tik penktadalis savivaldybių priima pabėgėlius, o likusios kelia įvairiausias problemas?
– Matyt, tai atspindi didžiosios dalies visuomenės nuomonę. Manau, kad buvo problema su komunikacija. Kai paklausai, ką kalba kai kurie merai, tai jie kalba visiškai ne jų kompetencijos temomis. Dėl būsto buvo atsakyta. Žmogus turi išmoką, kuri dengiama iš Europos Sąjungos specialaus fondo, kuratorius jam padės išsinuomoti. Nuoma valstybei nekainuos.
Galbūt už tą sumą Vilniuje negali išsinuomoti, bet gali Marijampolėje, Alytuje ar Kupiškyje. Savivaldybių buvo prašoma, gal jie turi kokių pasiūlymų. Yra juk tų savivaldybių, kur yra 300 – 400 laisvų darbo vietų, o bedarbių skaičius didesnis. Tai kažkodėl jie to darbo dirbti nenori.
– Kiek vienas pabėgėlis kainuos valstybei?
– (A. Šešelgis) Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondas yra numatęs programą, už kiekvieną pabėgėlį Lietuvoje bus kompensuojami 6 tūkst. eurų. Suskaičiuoti galėsime tik tada, kai atvyks ir tiksliai žinosime, kokios sudėties yra šeima – ar tai vaikai, kūdikiai, ar žmonės su sveikatos problemomis.
– Pone Panka, Jūs ir Jūsų vadovaujamas politinis judėjimas iš principo sako, kad pabėgėlių į Lietuvą priimti nereikėtų. Gal turite atsakymą, kodėl, panašiai kaip Jūs, galvoja didžioji dalis savivaldybių?
– Tai tik įrodo, kad galvojam teisingai. Gerbiami valdžios atstovai kalba, kaip jie rūpinsis pabėgėliais, o kad jie taip rūpintųsi mūsų piliečiais. Dešimtmečiais jaunos šeimos, našlaičiai laukia būsto eilėje, studentai nuomojasi būstus, nes netelpa gyventi bendrabučiuose. O dabar galvojam, kaip padėsim visam pasauliui. Patys žmonės čia turbūt nesijaučia saugūs. Milijonas žmonių išvažiavo. Kodėl? Jie patys išvažiavo kaip ekonominiai pabėgėliai, o mes vietoj jų priimsim kitos kultūros žmones.
– Sprendimas bet kokiu atveju priimtas. Kaip tuomet integruoti teisingai?
– Pasitreniruoti ant Vilniaus čigono taboro. Tai irgi pabėgėliai, 1947 m. atvykę iš Moldovos ir iki šiol taip ir neintegruoti.
– (S. Skvernelis) Gera treniruotė buvo armėnų diaspora 1990 m., kai jų 1,5 tūkst. atvyko. Kodėl šito dalyko neminit? Čigonai arba romai yra kriminalinė problema taip pat ir Prancūzijoje. Nereikia maišyti.
– (J. Panka) Radikalaus islamo atstovai irgi yra problema tiek Prancūzijoje, tiek Švedijoje.
– (S. Skvernelis) Ne visi islamą išpažįstantys žmonės turi atsidurti Lietuvoje.
– (J. Panka) Ne visi, bet Eurostatas patvirtino, kad tik 20 proc. yra sirai.
– Pone Panka, ką Jūs kvestionuojate?
– Mūsų valdžios neveiklumą. Latvijoje buvo balsavimas, priimtas nutarimas, kad kvotos paskirstomos Seimo nutarimais. Mes turėjom palaikyti Vidurio Europos šalis – Vengriją, Slovakiją, Lenkiją.
– Ministre, kodėl Lietuva neprieštaravo?
– Lietuva prieštaravo privalomumui, bet buvo priimtas sprendimas dėl kriterijų, pagal ką tos kvotos skirstomos. Į tai buvo atsižvelgta, skaičiai tokie, kokių norėjome. Seimo Europos reikalų komitetas mandatuoja poziciją, jeigu Seimas įstatymiškai priims kitokį sprendimą, kad kvotą turi tvirtinti Seimas, tai irgi variantas. Bet šiandien įstatymas to nenumato.
Pamodeliuokime – mūsų rytinė siena su Baltarusija. Jeigu ten kažkas įvyksta ir 20 tūkst. žmonių eina pro mūsų sieną, kokią naštą Lietuva galėtų pakelti? Mums irgi reiktų kreiptis pagalbos, tai pasakymas turbūt būtų toks pat, kad čia rytų pusė, tai patys ir kniskitės su savo problemomis. Jeigu galvojame, kad esame Bendrijos nariai, tai turime elgtis solidžiai ir atrodyti, kaip normali rimta valstybė. Arba galim grįžti į tą istoriją, kai patys, kas laisva valia, kas už alaus butelį ar skalbimo miltelių pakelį referendume balsavome, į kokią sąjungą norime stoti. Tai irgi faktas.
– (J. Panka) Tas solidarumas labai vienpusis. Kai kalbama apie pienininkus, dujų kainas, tai tada nėra solidarumo.
– (S. Skvernelis) Europos Sąjungos paramoje, kurią sėkmingai įsisaviname, 1 eure – 60 centų yra Vokietijos parama. Ar mes turime Vokietijai padėti ir solidarizuotis, ar ne? Sutinku, kad daug žmonių dėl blogo gyvenimo pabėgo, bet kiek tais pačiais pinigais sukurta darbo vietų, kiek namų restauruota? Tai reikia tada pasakyti, kad mums nereikia tų nešvarių europinių pinigų, mes čia patys problemas sprendžiame?
– Pone Šešelgi, atvažiuoja aukštojo mokslo diplomą turintis siras, galintis dirbti gydytoju. Ar jis čia gaus darbo vietą?
– Jeigu jis turi kvalifikaciją ir diplomus, kurie pripažįstami Lietuvoje, jis galės rasti darbą pagal savo specialybę. Jeigu turi gydytojo išsilavinimą, galės įsidarbinti ligoninėje, tam tikrose pareigose. Kiekvienas atvejis individualus. Darbo birža yra pateikusi apie 900 laisvų darbo vietų, kurių lietuviai nenori dėl kažkokių priežasčių.
– O pabėgėliai norės?
– Jeigu pabėgėlis bėgo nuo karo, jam pradžioje bet koks darbas turėtų būti rimta parama, greitesnio integravimosi galimybė.
– Kolegos aplankė Klaipėdos rajone esantį būstą, kurio atsisakė ir lietuviai – tiek dėl atokios vietos, tiek dėl jo būklės. Susidaro įspūdis, kad pabėgėliai bus sukišti į kažkokias skyles.
– Šito atvejo tikrai nekomentuosiu, tai nerimta. Tikrai tokio būsto kuratoriai nesiūlytų. – (J. Panka) Tikras pabėgėlis ir palapinėje miegotų, svarbu bombos ant galvos nekrenta.
– Pone Panka, tikite, kad tie žmonės, kurie čia atvažiuos, pasiliks čia gyventi ir dirbti, o ne išvyks į ekonomiškai stipresnę šalį?
– Manau, kad tikras pabėgėlis gyvens lūšnoj, ją susiremontuos ir bandys įsitvirtinti. Tačiau man atrodo, kad tų tikrųjų pabėgėlių yra ne daugiau 10 proc. Tie išsilavinę žmonės jau bus atrinkti, mums teks tie abejotini, o tada ir turėsim problemą. Jiee bandys išvykti, o kartą per mėnesį grįš pasiimti socialinių pašalpų. Policija jau dabar nesusitvarko su liūdna situacija mūsų kaimuose, žudomi pensininkai, pasikaria kaltinamieji. Policija, Vidaus reikalų ministerija gauna papildomą reikaliuką.
– (S. Skvernelis) Negalime atmesti, kad taip nebus. Bet šiandien turim tokią poziciją, kad visi, kurie atvyks, bus teroristai, žmogžudžiai arba vagys. Keistas toks požiūris.
– Ministre, kai kurios šalys uždaro sienas. Ar iškilo realus pavojus laisvam judėjimui?
– Jeigu nebūtume susitarę, tai būtų rimtas smūgis Šengeno sistemai. Jeigu nepavyks suvaldyti pietinių sienų situacijos, nes ten dabar yra skylė, Šengeno grėsmė tampa didžiulė, nes visos valstybės bus priverstos atstatinėti sienų kontrolę. Įsivaizduokime, kaip mums reiktų atstatyti sieną su Lenkija ar Latvija, jeigu iki galo nesusitvarkom sienos su Baltarusija ir Rusija.
– (J. Panka) Paskirstys kvotas ir tada uždarys kaip garduose.
