„Lietuva nėra priėmusi jokių teisės aktų pakeitimų,
bloginančių ugdymosi gimtąja kalba sąlygas. Priešingai, kaip tik
siekiame, kad tautinių mažumų moksleiviai galėtų mokytis
gimtosios kalbos ir mokyklose valstybine mokomąja kalba“, – rašoma
Lietuvos švietimo ir mokslo ministrės atsakyme kolegei iš Lenkijos
Joannai Kluzik-Rostkowskai.
A.Pitrėnienė informavo kaimyninės šalies ministrę, kad
Lietuvoje numatoma sudaryti galimybes lietuviškose mokyklose
besimokantiems tautinių bendrijų atstovams mokytis lenkų, rusų ir
kai kurių kitų savo gimtųjų kalbų. Tam planuojama skirti dvi
pamokas per savaitę.
Laiške Lietuvos ministrė taip pat paaiškino priežastis, kurios
lemia mažėjantį mokyklų tinklą visose šalies savivaldybėse ir
priminė, kad panašios tendencijos pastebimos ir Lenkijoje, pranešė
Švietimo ir mokslo ministerija.
„Per pastaruosius 15 metų Lietuvoje beveik 40 proc. sumažėjo
vaikų, lankančių bendrojo ugdymo mokyklas. Natūralu, kad ši
demografinė tendencija turėjo įtakos ir mokyklų tinklui. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, siekdama, kad vaikai įgytų
išsilavinimą kuo arčiau namų, pakeitė mokyklų, vykdančių
formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisykles. Nustatytas
mažesnis mokinių skaičius ir didesnis finansavimas kaimo mokykloms.
Dar daugiau lengvatų įtvirtinome mokykloms tautinės mažumos
kalba“, – rašoma A.Pitrėnienės laiške.
„Žinau, kad tokios demografinės tendencijos būdingos ne tik
mūsų šaliai, bet ir Lenkijai. Lenkijos Punsko valsčiuje buvo
uždaryta daugiau nei pusė mokyklų lietuvių mokomąja kalba ir
šiuo metu ten veikia tik keturios iš 1999 metais veikusių 14
mokyklų“, – priminė Lietuvos ministrė.
Atsakydama dėl vienodo lietuvių kalbos brandos egzamino,
A.Pitrėnienė teigė, kad pirmą kartą bendras supratimas dėl tokio
egzamino ir dėl pereinamojo laikotarpio Lietuvos ir Lenkijos
švietimo ministrų buvo pasiektas ir įtvirtintas dar 2002 metais
pasirašytame bendrame komunikate.
Rugsėjo pradžioje Lietuvos švietimo ir mokslo ministerija gavo
J.Kluzik-Rostkowskos laišką, kuriame reiškiamas susirūpinimas dėl
tautinių mažumų švietimo Lietuvoje. Laiškas gautas po Lietuvoje
vykusios dalies tautinių mažumų mokyklų protesto akcijos, kai
moksleiviai užuot ėję į pamokas dalyvavo Šv. Mišiose.
