40-metės Jolitos širdis staiga imdavo plakti kaip pašėlusi, kojos linkdavo nuo nuovargio, sutriko inkstų veikla. Iki tol sveikata nesiskundusi kaunietė pradėjo jaustis labai blogai ir buvo priversta kuo skubiau kreiptis į medikus.
Tačiau atlikus tyrimus negalavimų priežastis nebuvo nustatyta. Tuomet kauniečiai medikai paklausė pacientės, ar ji nevartoja kokių nors vaistų arba papildų. „Tik lieknėti skirtus kiniškus žolelių papildus „Lida“, bet juos juk ne viena moteris vartoja“, – atsakė Jolita.
Kauniečiai kreipėsi į sostinės kolegas toksikologus pasitarti, ar tie kiniški papildai gali sukelti tokius stiprius negalavimus. Toksikologai tai patvirtino.
Kai Jolita liovėsi vartoti kiniškus papildus, kurie mažino apetitą, po kelių savaičių ji vėl pasijuto kaip ant sparnų.
Nors pasikliauti nepažįstamais prekeiviais, siūlančiais neaiškios kilmės vaistus bei papildus, labai rizikinga, tokių patiklių pirkėjų kaip Jolita yra nemažai.
Neseniai į vilniečius toksikologus kreipėsi du vyrukai, kurie vartojo internetu pirktus anabolinius steroidus. Vienam jų išsivystė kepenų nepakankamumas, kitam sutriko psichika – pasireiškė nuotaikų kaita, irzlumas, pykčio ir agresijos priepuoliai. Abiejų pacientų laukia ilgas gydymas.
„Lietuvos ryto“ žurnalistė tyrė, kas nelegaliai prekiauja pavojingais preparatais ir papildais, kaip jie patenka į mūsų šalį. Paaiškėjo, kad neaiškios kilmės vaistų verteivos siūlo ir iš po prekystalių turguje, ir sveikatai skirtuose interneto tinklalapiuose.
Pasiūla pribloškia – nelegaliai prekiaujama antibiotikais, abortą sukeliančiais vaistais, anaboliniais steroidais, raminamaisiais, antidepresantais, geismą skatinančiais medikamentais, taip pat liekninamaisiais preparatais.
Antibiotikus perka turguje
Sostinės Kalvarijų turguje darbo dienos vidurdienį šurmuliavo daržovių, vaisių, drabužių ir gėlių pardavėjai. Jie siūlė savo prekes, tačiau aš ieškojau nelegaliai parduodamų vaistų.
Iš matymo pažįstama turgaus prekeivė Regina ėmė traukti iš krepšių kiniškas ir lenkiškas grožybes. Iš mandagumo pačiupinėjau ir pagyriau megztinius, palaidines, bet užsiminiau, kad man dabar labiau reikia vaistų.
„Eik į tą paviljoną, ten patį velnią galima nusipirkti“, – mostelėjo ji ranka.
Regina patikino, kad pati vaistus, tarp jų ir Rusijoje gamintus antibiotikus, perka tik turguje. Neva taip ji sutaupo.
„Tik kosulys man vis atsinaujina, matyt, nuo nervų“, – sukosėjo moteris.
Paklausta, iš kur į turgų patenka neaiškios kilmės vaistų, Regina šyptelėjo: „Taigi iš Vilkpėdės, tai jokia paslaptis.“
Moteris dar patarė įgyti paviljono pardavėjos pasitikėjimą, nes jos draugas yra policininkas ir ją pamokė elgtis atsargiai, kad neįkliūtų.
„Antibiotikų ir „Lida“ lieknėjimui?“ – perklausė manęs papildų paviljono pardavėja ir atidžiai nužvelgusi nutilo. Po to papurtė galvą: „Neturiu.“
Gal pasirodžiau per liekna, kad vartočiau tokius kiniškus papildus? Bet pardavėja buvo maloni – tyliai patarė pasidairyti pas moterėles prie prekystalių.
Liepė slėpti pirkinius
Apatiniais drabužiais prekiaujanti moteriškė lankstė ir ranka lygino XL dydžio moteriškas kelnaites. Išgirdusi mano klausimą apie vaistus, ji neištarė nė žodžio ir žvilgsniu parodė į kitą prekystalį turgaus gilumoje.
Iš tiesų toliau tarp vaisių ir daržovių dėžių išvydau kremų, šampūnų, kažkokių tepaliukų ir papildų pakuotes su rusiškais ir baltarusiškais užrašais. Bet tokių, kokių ieškojau, ant prekystalio nebuvo.
Už jo sėdinti apkūnoka moteriškė godžiai dorojo kotletą ir bulves iš plastikinės lėkštės. Padažas tekėjo jai per smakrą, lašėjo ant prekystalio, o čia juo mėgavosi dvi didelės musės.
Paklausiau, ar ji turi antibiotikų ir liekninamųjų papildų. Pardavėja toliau kramtė, tarsi neišgirdusi mano klausimo. Tik jos žvilgsnis tapo budrus, ėmė lakstyti ir tyrinėti aplinką.
Neįžvelgusi pavojaus moteriškė tyliai pro sukramtytą kotletą iššvokštė: „Kiek reikia antibiotikų?“ Paprašiau vienos pakuotės.
Prekeivė pasilenkė po prekystaliu ir riebaluotomis rankomis ėmė kuistis savo krepšiuose. Pagaliau ji ištraukė rusiškų antibiotikų, paprašė 3 eurų ir sušnypštė „Ko dar?“
Pasirodo, kiniškų liekninamųjų papildų, kuriais prekiauti Lietuvoje uždrausta, ji dabar neturi. Bet parodė ranka į paviljoną, kuriame jų esa būna. Tik jis dabar uždarytas.
Paprašiau nuskausminamųjų, parduodamų tik su receptais. Moteriškė vėl pasilenkė po prekystaliu, ištraukė dėžutę ir paprašė už ją 2 eurų.
Po to jau pati pasiūlė baltarusiškų vaistų, neva skirtų širdžiai ir venoms. Jie mūsų šalyje nėra registruoti, bet neva visi, kurie iš jos pirko, liko patenkinti.
Nelegalių vaistų prekeivė už tūbelę paprašė 2 eurų ir kibo į antrą kotletą. Ant prekystalio puotavo jau penkios musės.
„Pas mane nebrangiai, kitur daugiau kainuoja“, – pasigyrė moteriškė.
Pamačiusi, kad apžiūrinėju įsigytus vaistus, supyko: „Tik slėpk greičiau viską, dar kas nors pamatys!“
Paklausiau, ką galima gydyti jos parduodamais rusiškais antibiotikais ir ar reikia vartoti gerąsias bakterijas.
„O kam tos bakterijos? Ir taip jų aplinkui pilna – kur tik prisiliesi, vien bakterijos! O gydyti rusiškais antibiotikais galima viską, todėl jie labai geri“, – patikino apkūnioji blondinė ir nurijusi antrą kotletą ėmė doroti bulves.
„Ir plaučių uždegimą jais galima gydyti?“ – suabejojau.
„Taip, juk pasakiau – viską! – pyktelėjo prekeivė ir dar pasiūlė kažkokių neva stebuklingų preparatų imunitetui stiprinti: – Aš pati juos vartoju, pabandyk, pamatysi, ateisi dar nusipirkti.“
Pavojingi papildai iš Kinijos
Nors rankinėje jau buvo nemažai nelegalių ir abejotinos kokybės vaistų, vis tiek rūpėjo išsiaiškinti, kas ir už kiek prekiauja liekninamaisiais papildais „Lida“.
Mat juos masiškai vartoja moterys, o kartais – ir vyrai.
Apie tai byloja ir pačių vartotojų pasakojimai sveikatos forumuose internete, ir ligoninių ūmių apsinuodijimų skyriuose dirbantys medikai.
„Lietuvos ryto“ kalbinti toksikologai paaiškino, kad kiniški papildai yra visai ne iš žolelių, kaip skelbia jų prekeiviai. Veiklioji tokių preparatų medžiaga – subitraminas, greitinantis medžiagų apykaitą.
Medikai įspėjo, kad visi, kurie savo nuožiūra vartoja liekninamuosius papildus iš Kinijos, rizikuoja apsinuodyti, pakenkti kepenims, inkstams.
Jei „Lida“ vartojami su antidepresantais, žmogui gali netgi pakrikti psichika. Papildų vartoti negalima ir su jonažolių arbata – toks derinys gali sukelti karščiavimą.
Kadangi sostinės Kalvarijų turguje nurodytas paviljonas buvo uždarytas, patraukiau į kitą turgų prie stoties.
Prekeivės tonas pasikeitė
Halės turgaus papildų paviljone įsitaisiusi moteriškė, iš padilbų nužvelgusi mane ir dar vieną ten buvusią lankytoją, papurtė galvą: „Lidos“ dabar neturiu. Ir niekada neturėjau.“
Gal kiti turgaus prekeiviai žino, kur galima rasti tokių papildų? Štai labai šneki mėsos prekeivė. Bet ji pirmiau pasiūlė įsigyti kiaulės ausų, o tada jau pažadėjo pasakyti apie papildus. Ką padarysi, teko pirkti tai, ko visai neplanavau.
„Tai kur galima įsigyti tų lieknėti skirtų papildų?“ – vėl paklausiau mėsininkės, jau pakuojančios kiaulės ausis.
„Aš pirkau ten, – ji parodė į tą patį paviljoną, kuriame ką tik buvau. – Bet man nuo jų užeidavo silpnumas, nebegalėjau net kilogramo mėsos ant svarstyklių uždėti. Nusprendžiau geriau būti apkūni, bet sveika, ir išmečiau likutį.“
Grįžau į nurodytą paviljoną. Šį kartą daugiau pirkėjų jame nebuvo. Dar kartą paklausiau pardavėjos, gal ji žinanti, kur galiu įsigyti tų lieknėjimo papildų iš Kinijos.
„Jais draudžiama prekiauti“, – nepakeldama galvos ištarė moteriškė.
„Žinau, bet man labai reikia“, – neatlyžau.
„Tada ateik šeštadienį“, – staiga pakeitė plokštelę prekeivė.
„Ar tikrai turėsite, nes man toli važiuoti“, – pasitikslinau.
„Tikrai bus. Po 20 eurų. Jau padariau užsakymą“, – patikino turgaus prekeivė.
„O draugei ar užteks?“ – pasmalsavau.
„Ir draugei bus, ir tau, aš daug užsakiau“, – jau maloniau atsakė moteris ir pirmą kartą nusišypsojo.
Siūlė rusiškus papildus
Gariūnų platybėse lieknėjimo papildų paieška užtruko ilgiau.
Viena prekeivė patikino, kad čia tokių negausiu, nes jais uždrausta prekiauti. O štai kita, kuri man įpiršo įtartinai pigų „Chanel“ lūpų blizgį, neva įsigytą per išpardavimą, patikino, kad jos draugė turinti tai, ko man reikia, tik ji šiandien nedirbanti.
Sutarėme susiskambinti. Kai kitą dieną paskambinau, moteris iš karto mane prisiminė ir su telefonu nubėgo pas draugę. Ši man ėmė berti rusiškus liekninamųjų papildų pavadinimus. Jų kaina svyruoja apie 5 eurus. Dar pasiūlė liekninamosios arbatos, neva Rusijoje taip pat labai populiari.
Prekeivė pareiškė, kad pati tuos papildus vartoja ir atsikratė kelių kilogramų. Tačiau manęs ji neįtikino, juk tai – saldi daugumos pardavėjų giesmė.
Bus daugiau
