Ugdė pririšę kėdėje, o paskui tiesiog išmetė

Ką daryti tėvams, kai suaugęs protiškai neįgalus sūnus išbraukiamas iš mokymo įstaigos sąrašų, o į suaugusiųjų dienos centrą neįrašomas? Patikėkite, realybė baisi. Vilnietis Remigijus Aleksandravičius nuo ryto iki vakaro globoja neįgalų sūnų Norvydą, nes „Vilties“ centre jam neliko vietos.

Vilnietis R.Aleksandravičius dirbti negali, nes nuo ryto iki vakaro slaugo neįgalų sūnų, kuris neteko vietos „Vilties“ centre.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Vilnietis R.Aleksandravičius dirbti negali, nes nuo ryto iki vakaro slaugo neįgalų sūnų, kuris neteko vietos „Vilties“ centre.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Vilnietis R.Aleksandravičius dirbti negali, nes nuo ryto iki vakaro slaugo neįgalų sūnų, kuris neteko vietos „Vilties“ centre.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Vilnietis R.Aleksandravičius dirbti negali, nes nuo ryto iki vakaro slaugo neįgalų sūnų, kuris neteko vietos „Vilties“ centre.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Vilnietis R.Aleksandravičius dirbti negali, nes nuo ryto iki vakaro slaugo neįgalų sūnų, kuris neteko vietos „Vilties“ centre.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Vilnietis R.Aleksandravičius dirbti negali, nes nuo ryto iki vakaro slaugo neįgalų sūnų, kuris neteko vietos „Vilties“ centre.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Vilnietis R.Aleksandravičius dirbti negali, nes nuo ryto iki vakaro slaugo neįgalų sūnų, kuris neteko vietos „Vilties“ centre.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Vilnietis R.Aleksandravičius dirbti negali, nes nuo ryto iki vakaro slaugo neįgalų sūnų, kuris neteko vietos „Vilties“ centre.<br>V.Ščiavinsko nuotr.
Daugiau nuotraukų (4)

Audronė Urbonaitė

Sep 27, 2015, 5:44 PM, atnaujinta Oct 13, 2017, 5:48 AM

Didelis protinis atsilikimas nuo gimimo, autizmas, epilepsija, sunkus elgesio sutrikimas – tokia Norvydo Aleksandravičiaus diagnozė. 19 metų vaikinas nesugeba savarankiškai pavalgyti, apsitarnauti tualete, suvokti nurodymų.

Iki trejų metų šeima prižiūrėjo sūnų namie, vėliau jis lankė specialųjį vaikų darželį „Dobilėlis“. 2001 metais sunkus ligonis atsidūrė Vilniaus „Vilties“ specialiojoje mokykloje-daugiafunkciame centre (SM-DC), o šiemet buvo išbrauktas iš sąrašų.

Tai atsitiko po to, kai vaikino tėvas R.Aleksandravičius ėmė viešai kalbėti, kad jo sūnus ugdomas nebuvo. Pašalinimo priežastis – esą neįgalus jaunuolis išėjo visą ugdymo ir lavinimo kursą.

Klausė, kam išleisti pinigai

„Jaučiuosi bejėgis. Mano sūnus išbrauktas iš sąrašų rugpjūčio pabaigoje, nors įstatymas leidžia naudotis centro paslaugomis iki 21 metų ir net ilgiau, jeigu jis būtų perkeltas į to paties centro dienos globos suaugusių skyrių“, – kalbėjo 55 metų vilnietis R.Aleksandravičius.

Norvydas negali suvokti savo veiksmų ir reaguoja tik į fizinį nepatogumą, skausmą ir judesių suvaržymą. Tėvams buvo pasakyta, jog vaikinas tapo agresyvus, kandžioja save ir pagalbininkus.

Nepasitenkinimas sunkiai sergančio globotinio elgesiu buvo pareikštas tėvams po to, kai R.Aleksandravičius viešai prabilo, jog „Vilties“ centre jo sūnus nebuvo ugdomas. Vyrui kilo klausimas, kur panaudojami ugdymui skirti pinigai.

Sergantį jaunuolį tėvai nuolat rasdavo pririštą kėdėje arba jis net būdavo uždaromas į tualetą, kad netrukdytų kitiems. Kai ligonis pavargdavo nuo tokios pat pozos, jis imdavo muistytis, kandžioti sau rankas, tapdavo irzlus.

„Naivu tikėtis, kad logiškai elgtųsi neįgalus ir aplinkos nesuvokiantis žmogus. Sūnus imdavo protestuoti, kai pavargdavo sėdėti tokia pat poza ir stengdavosi ištrūkti. Kaltinti ligonį sąmoningu agresyvumu – visai nelogiška“, – kalbėjo nusiminęs tėvas.

Pasak tėvo, darbuotojai pririštą neįgalų jaunuolį laikė bijodami, kad vaikščiodamas jis neužkliudytų cerebrinio paralyžiaus pažeistų kitų auklėtinių.

Norvydą iš namų kas rytą pasiimdavo specialus autobusiukas ir nugabendavo į centrą. Ten jis leisdavo dienas nuo 2001 iki 2015 metų.

„Vadinamiesiems mokiniams kasmet būdavo sudaromi pompastiški ugdymo planai, tačiau realus ugdymas nevyksta. Visas laikas skiriamas pavalgydinti, nuvesti į tualetą, perrengti“, – aiškino ligonio tėvas.

Pasakė nuomonę viešai

Prieš kelerius metus Giruliuose per trumpas atostogas, kurias organizavo Lietuvos sutrikusio intelekto žmonių globos bendrija „Viltis“, paskaitą dalyviams skaitė Vilniaus „Vilties“ centro darbuotoja. Ją girdėjo ir turtinga JAV lietuvė, besirūpinanti labdara ligoniams.

„Supratau, kad, norint pasirodyti prieš kilniaširdę moterį, buvo pasakojama apie sunkią proto negalią turinčių vaikų ugdymą Vilniaus „Vilties“ SM-DC ir globotinių integravimą į visuomenę. Paskaita buvo tokia pompastiška, kad tėvai iš mažesnių miestų pradėjo verkšlenti, kaip gerai vilniečiams, turintiems tokias paslaugas“, – pasakojo R.Aleksandravičius.

Tada vyras ryžosi prabilti apie auklėtinių kasdienybę, kuri nepagrįstai vadinama ugdymu. „Ugdymo planuose aprašomi pasakiški dalykai, bet Norvydui tos paslaugos nebuvo teikiamos. Bet juk tam skiriami valstybės pinigai. Vadinasi, jie panaudojami kažkur kitur, o mano sūnus centre degraduoja“, – aiškino vilnietis.

R.Aleksandravičius sakė, jog personalas suspėja tik pasirūpinti sunkių ligonių fiziologiniais poreikiais, bet ne ugdymu.

Direktorė dėl pastabų įniršo

Po tokio pareiškimo Vilniaus „Vilties“ SM-DC direktorė Augienė Vilūnienė pasikvietė tėvus pokalbio.

„Atvykę į kabinetą pamatėme įtūžusią direktorę. Ji nė žodžiu neužsiminė apie viešą mano pareiškimą poilsio stovykloje, tačiau kaltino absurdiškais dalykais – kad mušu sūnų, blogai su juo elgiuosi. Buvo akivaizdu, kad pyktis liejamas tik todėl, jog leidau sau viešai pareikšti, kad jokio individualizuoto neįgalių vaikų ugdymo įstaigoje nevyksta“, – kalbėjo R.Aleksandravičius.

Tėvas įsitikinęs, kad sūnus prarado vietą globos centre kaip tik dėl to, jog buvo viešai pasakyta apie negautas paslaugas. Vyras apsisprendė apskųsti „Vilties“ centro darbuotojus ir kreipėsi į įvairias ministerijas, savivaldybę ir net prokuratūrą.

R.Aleksandravičius teigė, kad jo sūnus tikrai negalėjo išeiti ugdymo programos, nes ji net nebuvo teikiama. Taip pat jis reikalavo, kad sūnus būtų sugrąžintas į centrą, nes įstatymas leidžia jame gauti paslaugas iki 21 metų.

Ligoniui reikia nuolatinės priežiūros

Jau mėnesį tėvas neatsitraukdamas slaugo sūnų ir beveik neišeina iš namų. Visa šeima labai pavargusi ir įsitempusi, nes neturi laiko pailsėti. Tėvas skundėsi, jog negali dalyvauti posėdžiuose įvairiose įstaigose, kuriose sprendžiamas jo sūnaus likimas.

Kai žurnalistai apsilankė pas Aleksandravičius, kalbėtis su tėvu buvo sunku, nes ligonis reikalavo nuolatinio dėmesio.

„Kodėl nenorite, kad sūnus būtų perkeltas į kitą suaugusiųjų dienos centrą?“ – pasiteiravau tėvo.

„Viltis“ yra netoli namų. Jeigu sūnus būna blogai miegojęs, galime praleisti autobusiuką, gabenantį į įstaigą, ir patys nuvežti. Važiuoti visuomeniniu transportu į kitą vietą per visą miestą būtų nelengva“, – aiškino R.Aleksandravičius.

Vyras įsitikinęs, jog „Vilties“ vadovei įstatymas nedraudė palikti jo sūnaus centre, bet kerštaudama ji nesistengė to padaryti.

„Švietimo įstatymo 14 straipsnio 6 punkte sakoma, jog mokiniai, turintys labai didelių specialiųjų ugdymo poreikių, centre gali mokytis iki 21 metų. Manau, kad direktorė sąmoningai pažeidinėja įstatymą, nors šiuo atveju tikrai galėtų jį taikyti“, – kalbėjo įskaudintas vilnietis.

Jaučiasi visiškai teisi

„Ar buvo galima pratęsti auklėtinio Norvydo ugdymą „Vilties“ centre?“ – lrytas.lt paklausė direktorės A.Vilūnienės.

„To padaryti negalėjome. N.Aleksandravičiui buvo skirtas pradinis ugdymas, pagrindinė ir socialinių įgūdžių pakopa. Toliau finansavimas neteikiamas“, – atsakė A.Vilūnienė.

„Tačiau įstatyme sakoma, jog ugdymo paslaugas leidžiama teikti iki 21 metų, jeigu ligonis turi rimtų sveikatos sutrikimų. Kodėl į tai neatsižvelgta?“ – klausė lrytas.lt.

„Tėvai turi teisę kreiptis į savivaldybės socialinės paramos skyrių dėl vietos suaugusiųjų dienos centre“, – patikslino centro vadovė.

Kalbėti apie ugdymo paslaugų kokybę ir kėdėje pririštą laikomą ligonį ji nepanoro.

„Jo niekas neriša – stalu fiksuoja, kad judėdamas nenuvirstų ir nesusižeistų“, – paaiškino A.Vilūnienė.

Už durų – norinčiųjų eilė

Vilma Šilalienė, Vilniaus savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja, aiškino: „Patekti į „Vilties“ centro suaugusiųjų dienos skyrių laukia šeši žmonės. Norvydui skirtos paslaugos suaugusiųjų dienos centre, tačiau laukti gali tekti ilgai, nes per metus atsilaisvina maždaug viena vieta. Neįgaliam vaikinui paskirta vieta kituose Vilniaus centruose ir tėvai gali rinktis.

Bėda, kad jie visai nepasirengę permainoms ir eikvoja energiją kautynėms. Jeigu „Vilties“ centras būtų toks blogas, nelauktų eilės ligonių, norinčių ten pakliūti.“

Šiomis dienomis tėvai sužinojo, kad Norvydui skirta vieta Markučių dienos centre. Nuo Pašilaičių iki Markučių – nemažai kilometrų. Paaiškėjo, kad autobusiukas, surenkantis ligonius, iki Norvydo namų atvažiuos šeštą ryto, o paskui rankios kitus pacientus. Namo parveš patį paskutinį.

„Norvydas neištvers valandą trunkančios kelionės po visą miestą. Jam tai per sunku. Tai reiškia, kad jis ims muistytis, protestuoti, elgtis neprognozuojamai ir vėl mes liksime dėl visko kalti. Atsikelti penktą ryto jis tikrai nepajėgs – tokia yra realybė“, – nusiminęs kalbėjo tėvas.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Nauja diena“: Lietuvos narystės NATO metinės – ar iššūkių daugiau?