Nuo Kauno iki Lietuvos-Lenkijos sienos linijos ilgis siekia 120 kilometrų, šiam projektui išleista apie 350 mln. eurų. Vis traukiniu iš Kauno greitai pasiekti Varšuvą galimybė bus dar negreit.
Visa „Rail Baltica“ trasa turėtų tęstis nuo Helsinkio iki Varšuvos. Vien nuo Kauno iki Latvijos reikės nutiesti apie 240 kilometrų ilgio geležinkelio liniją ir tam prireiks daug lėšų bei laiko. Linija turėtų atsirasti per dešimtmetį.
Dar vienas svarbus momentas – geležinkelio linijos iš Vilniaus į Kauną nutiesimas. Šie darbai taip pat bus baigti tik iki 2025-ųjų.
Pasak Vyriausybės vadovo Algirdo Butkevičiaus, visi reikalingi susitarimai pasirašyti, todėl antrojo etapo darbai turėtų vykti pagal numatytą planą. Šiuo metu atliekami projekto teisiniai formalumai, o pinigų darbams reikės tik maždaug 2019 metais.
Šventėje dalyvavusi Europos Komisijos Transporto komisarė Violeta Bulc pareiškė, kad ši geležinkelio linija padės Baltijos šalims geriau integruotis į Europos Sąjungos šeimą.
Šiuo metu svarbiausiai užbaigti „Rail Baltica“ liniją iki Varšuvos.
Pasak „Rail Baltica“ direkcijos vadovo Zenono Kaminsko, artimiausiu metu bus atnaujintas maršrutas Bialystokas-Kaunas, tačiau Lenkijos pusei reikės nemenkai padirbėti, kad traukiniai galėtų važiuoti bent 160 kilometrų per valandą greičiu. Pagal projektą traukiniai ateityje galėtų lėkti net 240 kilometrų per valandą greičiu. Taip pat reikia išspręsti linijos signalizacijos klausimus.
Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius patikslino, kad keleiviniai traukiniai šiuo maršrutu turėtų pajudėti dar šiais metais.
Bendrovės „Lietuvos geležinkelių“ generalinio direktoriaus Stasio Dailydkos, ši trasa dar svarbesnė krovinių gabenimui ir būtent šioje srityje įžvelgiamos didžiausios perspektyvos.
