Beraščių šalis – Lietuvos siekiamybė?

Iki šiol nenustoju krūpčioti, kai mokyklą baigusių (aukštąją – irgi), žmonių raštuose aptinku gramatinių klaidų, kurios turėjo būti išnykusios kokioje šeštoje klasėje. Apie skyrybą net nekalbu – šia prabanga seniai nedvelkia.

Daugiau nuotraukų (1)

Audronė Urbonaitė

Oct 19, 2015, 6:52 PM, atnaujinta Oct 9, 2017, 2:07 AM

Žmonės ramiai rašo „megzti – meksiu“ arba „prašimas“. Anksčiau manydavau, kad tai kompiuterio klaidos, kai skubant netyčia paspaudžiamas ne tas klavišas. Tačiau viena pradinių klasių mokytoja labai paprastai paaiškino masinį nemokšiškumą: iš mokinių nereikalaujama perrašinėti tekstų, o tik padėti varnelę testuose.

Mokytoja sakė, kad didelė mokinių dalis tų testų visai neskaito ir mechaniškai tupdo „paukščiukus“ prie atsakymų – juk taip lengviau. Sutaupai begalę laiko. Nedaug skaitantys žmonės mokykloje neišmoksta taisyklingai rašyti, nes rašyti nereikalaujama.

Tačiau dar labiau gąsdina tiksliųjų mokslų įgūdžiai. Lietuva vis giriasi pasauliui, kad nustebins jį naujomis technologijomis, tačiau realybė kitokia: nėra kam mokyti matematikos, chemijos, fizikos.

Lietuvos edukologijos universitetas paskelbė gąsdinančius skaičius: mokyklose katastrofiškai trūksta matematikos, fizikos, chemijos mokytojų, nes šiuos dalykus dažniausiai dėsto solidaus amžiaus žmonės. Senukų kasmet mažėja, nes jie išeina į pensiją ir kasmet yra prašomi vesti pamokas, kai neserga.

Statistika grėsminga. Šiais metais Lietuvos mokykloms reikia 1021 fizikos mokytojų, bet dirba tik 691-as. 2021-aisiais fizikų mokyklose liks tik 474, o 2030-aisiais – tik 148.

Biologijos mokytojų irgi trūksta: dabar jų reikia 966, o dirba tik 888. 2015 metais biologų liks 815, o 2030-aisiais – 745 mokytojai.

Liūdniausia norintiems mokytis chemijos. Šiais metais reikia 966 chemijos mokytojų, bet dirba tik 540. Mokyklose, kur jų nėra, chemiją dėsto kitų specialybių mokytojai.

Kai prisimenu savąją chemijos mokytoją, kuri cheminių reakcijų formules sugrūsdavo į galvą net nemokytiniems, suprantu, kad ji kape apsiverstų dėl tokio chemijos nuvertinimo. Šio dalyko reikia stojant į mediciną, biotechnologijas, be chemikų neišsivers trąšų pramonė, net sportbačio padui pagaminti reikia chemiko specialisto.

Šiuo metu tik matematikos mokytojų dirba daugiau, negu jų reiktų: mokyklose dėsto 2444 matematikai, o reikia 2190. Tačiau 2021 metais mokyklose jų liks tik 1759, o 2030-aisiais bus tik 741.

Kas atsižvelgė į poreikius, kai vyko mokyklų reforma? Galima prieštarauti: niekas nežino, ar bus mokinių. Bet tada nesvaičiokime apie šviesią modernios šalies ateitį: be klaidų rašysime angliškai, matematikų prisikviesime iš Bangladešo ir Indijos.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.