„Be jokios abejonės, mes matysime euroskeptiškesnį Lenkijos elgesį Europos arenoje. Bus įdomu stebėti Lenkijos elgesį migracijos pabėgėlių kontekste. Vokietijai buvo labai svarbus Lenkijos apsisprendimas migrantų atžvilgiu, manau, tai („Įstatymo ir teisingumo“ pergalė) gali padidinti ir tam tikrą (Vokietijos kanclerės) Angelos Merkel nerimą, iš Lenkijos Vyriausybės sulaukti gerokai atsargesnio ir įvairiomis sąlygomis aplipdyto elgesio“, – BNS sakė europarlamentaras liberalas Petras Auštrevičius.
Socialdemokratai Užsienio reikalų komiteto vadovas Benediktas Juodka ir Europos reikalų komiteto vadovas Gediminas Kirkilas pabrėžia, jog su dabartine valdančiąja dauguma Lenkija akcentuos saugumo klausimus, ir tai atitinka Lietuvos interesus.
„Ši partija pasižymi euroskeptiškumu, tai visi žino, bet aišku, tai, kad jie turės prezidentą ir visą Vyriausybę, labai sustiprins jų pozicijas. Manau, kad tam tikrų įtampų Europos Sąjungoje gali kilti, iš kitos pusės, ši valdžia bus labai stipriai orientuota į saugumo stiprinimo klausimus, santykiai su JAV, NATO, mums šiuo atveju tai tinka“, – BNS sakė G.Kirkilas.
„Europiniame kontekste priešrinkiminiame etape „Įstatymo ir teisingumo“ politikų retorikoje buvo labai dažnai kritikuojama ES pozicija migracijos klausimais. Europiniame kontekste gali būti šiokių tokių nesusipratimų dėl migracijos, pabėgėlių, o tai labai svarbi ES problema. Gali būti, kad tai buvo daugiau priešrinkiminis akcentas, bet vienintelis dalykas, kuris galėtų keistis ES kontekste – šioks toks nesolidarumas su ES politika migracijos klausimais. Politika dėl Lietuvos neturėtų labai keistis, man atrodo, Lietuva ir Lenkija, kaip buvo, taip ir liks labai svarbūs strateginiai partneriai, ypač kalbant apie bendrą gynybos platformą, narystę NATO ir t.t. Turiu vilčių, kad ir mūsų dvišaliai santykiai gal ir pagerės“, – rinkimų rezultatus BNS komentavo B.Juodka.
Liberalų sąjūdžio atstovas P.Auštrevičius kalbėdamas apie dvišalius Lietuvos ir Lenkijos santykius sakė laukiantis iš kaimyninės šalies politikos daugiau pragmatizmo. „Dėl mūsų dvišalių santykių, aš tikiuosi, kad naujoji Lenkijos Vyriausybė nesiims sprendimų, kurie vienu ar kitu atveju būtų grįžimas į praeitį, savotišką uždarą ratą, kaltinant nebūtais dalykais ir naudojant tai politiniams tikslams. Atvirai tariant, ir dabartinės Vyriausybės,sakyčiau, šaltokas požiūris į dvišalius santykius nuteikia nekaip, norėtųsi, kad šaltumo būtų mažiau, o galimai pragmatizmo – daugiau“, – sakė P.Auštrevičius.
G.Kirkilas tuo tarpu sako, jog sunku prognozuoti, kaip klostysis Lietuvos ir Lenkijos santykiai. „Dėl santykių su Lietuva, kol kas sunku prognozuoti. Gali būti, kad bus santykiuose daugiau įtampų, gali būti ir priešingai, man pačiam yra mįslė, aš galiu tik remtis praktika, kas buvo anksčiau, o anksčiau buvo gana konstruktyvus bendradarbiavimas“, – sakė G.Kirkilas.
Tuo tarpu Lietuvos lenkų rinkimų akcijos lyderis europarlamentaras Valdemaras Tomaševskis dešiniųjų pergalę vadino „teigiamu ženklu“ Europai.
„Laimėjo partijos, kurios turi tam tikrą tradicinę ideologiją, tam tikrą dvasią, tai pagarba šeimai, savo tradicijoms, krikščionybei, o pralaimėjo partijos, kurios norėjo įvesti naujoves. Bet lenkų visuomenė yra giliai tikinti visuomenė, ir tai dar kartą įrodo, kad toks aštrus liberalizavimas Lenkijos piliečiams nepriimtinas. Ir tai geras signalas visai Europai, kadangi Europa tapo didinga dėl savo krikščioniškų šaknų“, – BNS sakė V.Tomaševskis.
Lietuvos lenkai, pasak V.Tomaševskio, jokių permainų dėl pasikeitusios valdžios Lenkijoje neturėtų pajusti.
„Kalbant apie Lietuvos lenkus, Lenkijos politikai savo tautiečių užsienyje atžvilgiu kalba viena kalba, ir šitais klausimais yra tam tikras konsensusas. Rugsėjo mėnesį buvo priimta rezoliucija lenkų Seimo, paremti lenkų tautinių mažumų švietimą Lietuvoje, ir visos partijos palaikė šitą rezoliuciją, tai parodė tam tikrą sutarimą ir konsensusą, šioje srityje sunku ir komentuoti, kokie galėtų būti pasikeitimai, nes visos partijos (šuo klausimu) kalbėjo viena kalba“, – sakė Lietuvos lenkų partijos vadovas.
Balsavusių rinkėjų apklausa rodo, kad Lenkijos opozicinė konservatyvioji partija „Įstatymas ir teisingumas“ sekmadienį parlamento rinkimuose triuškinamai nugalėjo valdančiąją centristinę Piliečių platformą.
Sveikindamas Jaroslawo Kaczynskio (Jaroslavo Kačinskio) vadovaujamus konservatorius laimėjus daugumą parlamente, Lietuvos Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sakė besitikintis „konstruktyvaus bendradarbiavimo“ su būsimąja Lenkijos Vyriausybe, ypač šalių saugumo srityje ir tęsiant strateginius energetikos projektus.
„Saugumo bendradarbiavimas tarp Baltijos šalių ir Lenkijos yra esminis, nes mes esame iš tiesų vienoje valtyje tiesiogine prasme. Manau, kad tikrai išnaudosime visas galimybes ir efektyviai bendradarbiaudami savo šalių ir NATO interesų labui , pasieksime gerų rezultatų. Jei ir bus kažkokių trinčių, aš tikiu, kad jos tikrai neužgoš tų esminių strateginių projektų, kurie svarbūs mūsų šalių nacionaliniams interesams“, – BNS sakė L.Linkevičius.
Kalbėdamas apie Lietuvos lenkų tautinės mažumos prieš rinkimus aktyviai keliamas švietimo ir kitas problemas, jis pripažino, kad Lietuvoje yra darbų, „kuriuos turime atlikti“, bet jie esą bus atliekami „normaliu ritmu, nedramatizuojant ir nesutirštinant“.
„Prieš rinkimus daugelis klausimų buvo keliama dirbtinai – puikiai žinome, kaip tai darė Lietuvos lenkų rinkimų akcija, atvirai apie tai kalbėjome. Manau, kad po rinkimų galbūt emocijų bus mažiau, galėsime konstruktyviau ir ramiau pasižiūrėti į situaciją, kuri tikrai nėra tokia dramatiška, kaip buvo bandoma piešti“, – sakė jis.
„Tikrai nemanau, kad tai turi kenkti mūsų dvišaliams santykiams“, – pridūrė ministras.
Kaip rodo naujausia viešosios nuomonės tyrimų agentūros „Ipsos“ atlikta balsavusių rinkėjų apklausa, euroskeptiko J.Kaczynskio vadovaujama Lenkijos opozicinė konservatyvioji partija „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) sekmadienį užsitikrino 37,7 proc. balsų ir gali tikėtis 232 mandatų 460 vietų Lenkijos parlamento žemuosiuose rūmuose.
Nuo rugsėjo pradžios Vilniuje vyko net du Lietuvos lenkų rinkimų akcijos ( LLRA) remiami protestai dėl švietimo situacijos bei planuojamų Darbo kodekso pakeitimų.
