Teisėjai vėl žemai nusilenkė apsukriems žemvaldžiams

Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus pastangas ištraukti sostinę iš skolų niekais verčia teismai. Dar tebetiesiamas vakarinis aplinkkelis gali pabrangti mažiausiai 20 mln. eurų. Tiek iš miesto užsimojo prisiteisti apsukrūs žemės savininkai.

Vakarinio aplinkkelio trasoje atsidūrė nemažai sklypų, kuriuos įsigiję apsukrūs pirkėjai bando praturtėti.<br>D.Umbraso nuotr.
Vakarinio aplinkkelio trasoje atsidūrė nemažai sklypų, kuriuos įsigiję apsukrūs pirkėjai bando praturtėti.<br>D.Umbraso nuotr.
A.Zuokas: „Teisėjai gynė įžūlų bandymą ištuštinti vilniečių kišenes.“
A.Zuokas: „Teisėjai gynė įžūlų bandymą ištuštinti vilniečių kišenes.“
Daugiau nuotraukų (2)

Artūras Jančys („Lietuvos rytas“)

Nov 5, 2015, 5:54 AM, atnaujinta Oct 5, 2017, 6:18 PM

Vilniaus vakarinis aplinkkelis turėtų išvaduoti sostinės šiaurinę ir vakarinę dalis nuo spūsčių ir palengvinti eismą Naujamiestyje.

Tačiau labiausiai dėl šios naujos eismo arterijos rankas trina ne vairuotojai, o keturi žemės savininkai, prieš 15 metų įsigiję 1,65 hektaro sklypą aplinkkelio teritorijoje.

Lietuvos apeliacinio teismo teisėjai priėmė jiems itin palankų sprendimą.

Kiek prašė, tiek ir davė

Ieškovai pasiekė, kad gautų išmoką, keturis kartus viršijančią sumą, kurią siūlė sostinės valdžia.

Teismas vadovavosi nuostata, kad dėl pradėto tiesti aplinkkelio sužlugo savininkų planai statyti gyvenamuosius namus. Tačiau jau prieš įsigyjant sklypus buvo žinoma, kad statybos šioje vietoje neįmanomos.

Lietuvos apeliacinis teismas nustatė, kad dabar statomo vakarinio aplinkkelio trasoje (tarp Pašilaičių ir Ukmergės autostrados) keturiems asmenims – Valentinui Baltušiui, Zitai Baltušienei, Vaidotui Grinčikui ir Onai Grinčikienei, 2000 metais įsigijusiems 1,65 hektaro žemės sklypą, turi būti išmokėta 3,35 mln. eurų ir dar 5 proc. palūkanų.

Tai privalo padaryti skolų slegiama sostinės savivaldybė.

Tokią sumą siekiančią žemvaldžių pretenziją dar 2013 metais nustatė Vilniaus apygardos teismas, taip pat buvęs palankus žemės savininkams.

Sostinės savivaldybė su tokia sklypo išpirkimo suma nesutiko – registrų sistemoje šio sklypo vidutinė rinkos vertė nurodyta mažesnė nei 1,42 mln. litų.

Sostinės valdžia tada siūlė sklypo savininkams 3,3 mln. litų, bet jie nesutiko.

Žemvaldžiai rėmėsi 2008 metais nekilnojamojo turto vertintojo Sauliaus Raslano išvada, kad sklypas vertas 11,579 mln. litų (3,35 mln. eurų).

Buvęs meras pratrūko

Savivaldybė bandė ginčytis, esą vertinimas atliktas iki krizės, kai žemės ir nekilnojamojo turto kainos buvo išsipūtusios, reikalavo atlikti naują ekspertizę, bet teismai buvo nepalenkiami.

Teismų karuselės dėl viešosioms reikmėms išperkamos žemės su sklypų savininkais ir kitomis interesų grupėmis Vilniaus savivaldybę smarkiausiai įsuko tais laikais, kai sostinės meras buvo Artūras Zuokas.

Kalbėdamas apie Apeliacinio teismo sprendimą dėl vakarinio aplinkkelio jis pratrūko: „Akivaizdu, kad pamintas viešasis interesas. Teisėjai gynė ne konstitucinę normą – teisingai atlyginti už visuomenės poreikiams paimamą sklypą, o įžūlų bandymą ištuštinti vilniečių kišenes. Tam reikėjo bendrininkų, ir tie bendrininkai turėjo būti su teisėjų mantijomis.“

A.Zuokas ryžosi atskleisti bylinėjimosi su įvairiomis interesų grupėmis ir teisėjų laikysenos tokių bylų atžvilgiu užkulisius: „Dirbdamas meru negalėjau komentuoti teismų sprendimų, bet dabar jau galiu.

Pasakysiu, kad mūsų savivaldybės komanda per 11 metų beveik tiksliai galėjo nuspėti, koks bus vieno ar kito teisėjo, vienos ar kitos teisėjų kolegijos sprendimas.

Net buvome sudarę teisėjų sąrašus: juodąjį, pilkąjį ir baltąjį.“

Sprendimus nuspėjo iš anksto

Labiausiai nuspėjami būdavo sprendimai dėl bylų, susijusių su žemės grąžinimu, sklypų paskirties keitimu.

„Kai tik sužinodavome, koks teisėjas ar teisėjų kolegija nagrinės bylą, jau žinodavome, kurią savivaldybė laimės, o kurią pralaimės ir teks pakratyti miesto piniginę“, – tvirtino A.Zuokas.

Pasak jo, įsigyti sklypus savivaldybės numatomų statybų, kelių tiesimo plotuose ir reikalauti didžiulės išpirkos už žemę yra sena pasipinigavimo praktika sostinėje. Bet vakarinis aplinkkelis tapo net ne šaltiniu, o kriokliu apsukriems žemvaldžiams.

A.Zuokas teigė, kad suma, kuri buvo paklota ir dar bus sumokėta į aplinkkelio trasą patekusių sklypų savininkams, sieks mažiausiai 20 mln. eurų.

Dabartinis Vilniaus vicemeras Linas Kvedaravičius sakė, kad Apeliacinio teismo sprendimas, kuris jau apskųstas, nesustabdys vakarinio aplinkkelio trečiojo etapo darbų.

Apetitas – didžiulis

* Vilniaus miesto savivaldybės Teisės departamento duomenimis, teismuose nagrinėjama dar dvylika bylų, susijusių su vakarinio aplinkkelio zonoje esančių sklypų savininkų ieškiniais sostinės savivaldybei.

* Pagal šias bylas, iš savivaldybės reikalaujama 16,7 mln. eurų išmokos už nusavintą žemę.

* 90 mln. eurų vertės Vilniaus vakarinio aplinkkelio trečiojo etapo projektas pradėtas įgyvendinti šių metų liepą.

* Aplinkkelis yra transeuropinio tinklo dalis, jungsianti tarptautinį transporto koridorių nuo Klaipėdos per Vilnių ir Minską iki Kijevo bei Vilniaus ir Panevėžio automagistralę.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.