Prie ambasados padėtas ir vainikas nuo Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės.
Vieni vilniečiai ir iš kitų miestų atvykę gyventojai į K.Sirvydo skverą atėjo tiesiog mintyse pabūti su gedinčiais Prancūzijos žmonėmis. Kitiems solidarumo jausmą skatino tam tikros sąsajos su tragedija.
Vilnietis 24 metų Justas, studijuojantis tarptautinius santykius, bene vienas pirmųjų Lietuvoje išgirdo, kokia baisi nelaimė nutiko Paryžiuje. Ten dabar studijuoja jo du draugai, lietuviai.
„Jie Paryžiaus stadione žiūrėjo varžybas penktadienį, tuo metu, kai pasigirdo sprogimai. Stadionas yra netoli žudynių vietos. Draugai parašė „Facebook“ tinkle, kad iš pradžių nesuprato, kas vyksta, bet netrukus paaiškėjo kraupi tiesa“, – pasakojo jaunuolis.
Justas sakė, kad pats buvo Paryžiuje šių metų sausį, praėjus savaitei po islamistų išpuolio prieš „Charlie Hebdo“ redakciją.
„Įtampos Paryžiuje tada nebuvo justi, tik stovėjo daugiau policininkų prie Eifelio bokšto, Luvro, kitų žymių Prancūzijos sostinės vietų. Kaip rašė draugai, šiandien Paryžius tiesiog knibžda kareivių, policininkų. Blogiausia, kad teroro banga, siautėjusi Paryžiuje, gali pasklisti toliau po Europą“, – nuogąstavo tarptautinės politikos mokslus studijuojantis jaunuolis.
Jis būgštavo, kad jau ne pirmąkart prasiliejus kraujui Prancūzijoje, Lietuvoje nekiltų priešiški išpuoliai prieš musulmonus. Ypač, jei mūsų šalyje bus apgyvendinti pabėgėliai.
„Musulmonų Lietuvoje nedaug, bet yra – ir studentų, ir mišrių šeimų. Turint omenyje, kad dalis Lietuvos visuomenės yra priešiška kitokios religijos, kultūros žmonėms, bijau galimų konfliktų“, – nuogąstavo Justas.
Paryžiečių aukų artimuosius atjautė ir prie Prancūzijos ambasados Vilniuje žvakučių uždegti atėjęs 81 metų Liutavaras Masilionis. Jam mirtis nuo kulkos nėra tik šiurpus pasakojimas apie svetimą nelaimę.
L.Masilionis gimė ir vaikystę praleido Sibire, sovietų okupantų ištremtas su visa šeima. Jo tėvas buvo paskutinis tarpukario nepriklausomos Lietuvos Susisiekimo ministras – Jonas Masilionis. Jį okupantai 1942 metais sušaudė Krasnojarske (Rusija).
L.Masilionis sakė lankęsis Paryžiuje prieš maždaug 10 metų. Jis sakė ir tada, pabendravęs su paryžiečiais, pajutęs, kad pasaulio kultūros sostinėje tiksi pavojaus bomba.
„Mane, kaip ir milijonus žmonių tragedija Paryžiuje sukrėtė. Bet jos buvo galima laukti. Kai lankiausi Paryžiuje, nusistebėjau, kiek daug ten juodaodžių, neeuropietiškos kultūros gyventojų. Bet paryžiečiai man atsakė, kad juodukų jie nebijo, jie esą taikūs. Bet labai bijo alžyriečių ir kitų atkilėlių iš Šiaurės Afrikos, islamo fanatikų. Šie esą labai pikti, agresyvūs“, – prisiminė L.Masilionis.
41 metų vilnietė Asta, su dukra atėjusi į K.Sirvydo skverą, sakė niekada nebuvusi Paryžiuje, tačiau širdyje jaučia gailestį ten žuvusiems žmonėms ir baimę, kad teroro banga neatsiristų iki Lietuvos.
„Aš užjaučiu nuo karo bėgančius pabėgėlius, bet manau, kad jei jius priglaus ir Lietuva, mūsų specialiosios tarnybos turėtų labai atidžiai tikrinti, ką įsileidžia. Juk tarp pabėgėlių gali būti piktavališkus kėslus puoselėjančių fanatikų“, – svarstė Asta.
Ji pripažino, kad ateiti pagerbti teroro Prancūzijoje aukų ją įkalbėjo dukra, mokyklinio amžiaus Saulė.
„Ji yra pilietiška mergaitė. Nors blogas oras, lyja, įtikino ateiti čia ir uždegti žvakutę“, – kalbėjo moteris.
Oficialiai renginys teroro išpuolio Paryžiuje aukoms pagerbti Vilniaus K.Sirvydo skvere paskelbtas 18 valandą, bet dar iki tol čia jau būriavosi vilniečiai, degino žvakutes.
Gedulo renginyje žadėjo dalyvauti ir Prancūzijos ambasadorius Lietuvoje Philippe Jeantaud.
Prancūzijos vėliavos spalvomis bus apšviestas sostinėje esantis Trijų kryžių paminklas.
Per virtinę kruvinų atakų, kurių taikiniais penktadienio vakarą tapo į koncertą atėję jaunuoliai ir populiariose Prancūzijos sostinės vietose laiką leidę paryžiečiai, žuvo 128 žmonės, o dar daugiau kaip 200 buvo sužeista.
URM atstovai BNS informavo, kad oficialios informacijos apie Paryžiuje nukentėjusius Lietuvos piliečius neturi.
