Manau, kad verta pasiskaityti, bent jau ištraukas.
„(…) aštuoni mūsų broliai, aprūpinti diržais su sprogmenimis ir puolamaisiais ginklais atakavo kruopščiai parinktus taikinius Prancūzijos sostinėje. Tarp taikinių buvo stadionas Stade de France futbolo rungtynių tarp Vokietijos ir Prancūzijos (abi yra kryžiuočių nacijos) metu, dalyvaujant Prancūzijos kvailiui (imbecile) Francois Hollande’ui (…) žuvo ne mažiau kaip 200 kryžiuočių ir sužeistų dar daugiau. Tebūnie pagarbintas maloningasis Alachas“.
Ir toliau tai, kas mums čia yra svarbiausia:
„(…) Tegu Prancūzija ir visos tautos, einančios jos keliu, žino, kad jie ir toliau bus Islamo valstybės taikinių sąraše ir kad mirties kvapas neišsivadės jiems iš uoslės, kol jie dalyvauja kryžiuočių kampanijoje ir kol jie drįsta pulti mūsų Pranašą (taika jam ir palaima), kol jie giriasi Prancūzijoje karu prieš islamą ir savo antpuoliais musulmonų Kalifato šalyse su jų naikintuvais, kurie jiems nepadėjo purvinose Paryžiaus gatvėse ir alėjose. Tai iš tikrųjų tik pradžia. Tai perspėjimas visiems, kurie norėtų įsiklausyti. Alachas Didis.“ Šie fragmentai parodo, viena, kad Islamo valstybė atakuoja Europą specialiai apmokytų (ir, beje, besinaudojančių užkoduotu radijo ryšiu) teroristų būriais. Antra, kad vadinamoji Islamo valstybė tampa terorizmo prieš kone visą Vakarų pasaulį ir jo civilizaciją baze.
Be to, pasak CNN, transliavusios tiesioginį reportažą išpuolių naktį ir šnekinusios prancūzų antiterorizmo ekspertą, Europoje yra ne mažiau 20 slaptų – „miegančių“ – kuopelių, kurias sudaro nuo 120 iki 180 žmonių, pasirengusių išpuoliams, taigi, vietoje to, kad radikalizuoti islamo išpažinėjai vyktų į Siriją, jie gali veikti pačioje ES.
Čia, matyt, kaip tik šitoks atvejis. Pasak Prancūzijos vidaus reikalų ministro Bernardo Caseneuve išpuolius įvykdė grupė iš Belgijos, padedama bendrininkų Prancūzijoje.
Tai susiję ir su grėsme mūsų šaliai. Dėl to, žvelgiant į artimiausią ateitį, kyla ne vien tik klausimai apie mūsų saugumą, bet ir pamąstymai apie islamą apskritai. Džiugu, kad šįkart, solidarumo su Prancūzija ir protesto prieš terorą balsus – ne taip, kaip po rugsėjo vienuoliktos JAV prieš keturiolika metų – drįsta pagarsinti musulmonų organizacijos ir „integruotas“ Europos musulmonų jaunimas. Palestiniečiai PA teritorijose 2001 rugsėjo vienuoliktą džiūgavo ir dalino praeiviams saldainius ir po to, kiek pamenu, Osamą Bin Ladeną laikė didvyriu -- dabar jie Ramaloje surengė solidarumo akciją au aukomis, sudėję iš žvakių didelį žodį Paryžius.
O Islamo kultūrinis tarpininkas su Vakarų civilizacija, profesorius Tariqas Ramadanas, turintis Šveicarijos, Prancūzijos ir Egipto pilietybes, bemat savo tviteryje pasmerkė žudynes ir pasiūlė Prancūzijos musulmonų organizacijoms vieningai dirbti su Prancūzijos vyriausybe švietimo ir politikos srityje.
Tviteriais plito musulmonų, ypač jaunų, pasipiktinimas žudynėmis bei Korano taikingos sentencijos, pavyzdžiui, „Užmušti nekaltą, tai tas pat, kas nužudyti visa žmoniją“. Ir pasirodė šaunus jaunų musulmonų-europiečių protesto pries Islamo valstybės veiksmus Europoje filmukas. Musulmoniškųjų valstybių vadovai, kaip ir šių metų žudynių Charlie Hebdo redakcijoje atveju, buvo solidarūs su Prancūzija. Tikiu, kad šiuo atveju taikingieji arba „nuosaikūs“, kaip jie kartais vadinami, musulmonai yra nuoširdūs.
Neabejotina, kad gyvenantiems visame pasaulyje musulmonams tokie išpuoliai smarkiai kenkia, didina įtampą tarp tikybinių bendruomenių ir sukelia smurto prieš imigrantus galimybę. O juk Prancūzijoje netrukus rinkimai į savivaldybes. IPasak vieno šaltinio teroristai Paryžiuje per vieną naktį“ išrinko“ Marianne Le Pen Prancūzijos Prezidente. Ko gero, pašoko ir Donaldo Trumpo – Le Peno amerikietiškojo įsikūnijimo – reitingai JAV. Kraštutinės dešinės laimėjimo atveju, imigrantų į šias šalis srautas būtų griežtomis priemonėmis sustabdytas.
Tai ar islamas taikinga religija kaip teigia jo taikūs eiliniai išpažinėjai? Kas yra tikras islamas? Talibano, Al Qaeda, Islamo valstybės, kokios nors al Nusros fronto. Boku Haramo islamas? Ar tų jaunų geranorių musulmonų, kurie protestuodami prieš islamo valstybės veiksmus sukūrė mielą ir šaunų filmuką internete „Ne terorui“?
Islamo atstovams vieni kitus paneigiant, islame ieškome islamo. Koks jis? Ajatolos Homeinio šio amžiaus pradžios fatvos prieš Salmaną Rašdį doktrina ar lankstus, paguodžiantis, profesoriaus Tariqo Ramadano, bediskutuojančio su oponentais garsiame Niujorko ar Paryžiaus viešosiose erdvėse tikėjimas? Manau, tai bergždžias klausimas.
Islamas yra religija, neturinti griežtos hierarchijos kaip, tarkime, katalikų, taigi, kiekvienas šeichas, turintis daugiau sekėjų ir platesnę auditoriją gali skelbtis atstovaujantis tikrąjį islamą ir laikytis savosios versijos. Kaipgi Europos šalims žinoti, kokio šeicho ar imamo pasekėjų esama tarp pabėgelių, besibeldžiančių į mūsų duris? Jeigu islamas iš tikrųjų toks, kokiu jį esant teigia islamo fundamentalistai, tuomet jis atstovauja tai, ko aš nekenčiu kaip asmuo, išugdytas Vakarų civilizacijos ir kultūros-nes tai patriarchatas, cenzūra, teokratija, totalitarizmas ir viduramžiška barbarybė.
Prof. Tariqas Ramadanas tikriausia atsakytų, kaip jis kadaise atsakė Christoferiui Hitchensui Niujorko Kultūros centre, kad visi teroristai ir fanatikai tėra islamo –išmintingos religijos – pasitelkimas politiniais tikslais, šios religijos instrumentalizavimas. Bet mes jau tuos mokslus išėjome! Krikščionybė buvo gera, bet bažnyčia klystanti. Komunizmas buvo puiki idėja, bet žmonės yra žmonės ir, taip sakant, priskaldė malkų.
Žodžiu, tų intelektualų, kurie patyrė maskvietiškąjį „išvystytą socializmą“, šie argumentai veikti neturėtų. Esama argumentų, kurie dažnai pasitelkiami Vakaruose islamui apginti nuo „nemokšiškų“ įtarinėjimų, kad čia karinga ir nepakanti religija.
Viena, pasitelkiamos citatos iš šventų musulmonams raštų arba autoritetų posakiai, kurie paliudyja priešingai. Tačiau ar tai taip pat nėra politinis islamo „instrumentalizavimas“?
Matyt jame, kaip ir visose senovinėse ir gentinėse religijose yra visko –ir neapykantos (pasižiūrėkime, kokią ideologiją skleidžia Gazos Hamas) ir taikingumo-ir tai pasitelkiama pasirinktinai – taip, kaip yra esamą akimirką paranku. Tuomet ir padvelkia vakarietiškose auditorijose šventu naivumu arba demagogija.
Taip pat sakoma, kad tai viena didžiausių religijų pasaulyje, ją išpažįsta milijardas žmonių. Tačiau man populiarus produktas yra, dažnokai, pigus produktas. (Nekalbant apie užslėptą tokio argumentacijos spaudimą oponentui). Beje, iš nemusulmonų, „taikinguoju“ islamu tiki ne vien tik kairieji ir liberalai, kaip teigtų Lietuvos dešinieji.
Praėjus kelioms dienoms po rugsėjo vienuoliktosios G.W.Bushas, prezidentas respublikonas, matyt nuogąstaudamas dėl neonacių išpuolių prieš niekuo dėtus islamo tikėjimo JAV piliečius ir nenorėdamas pakenkti santykiams su JAV strategine sąjungininke Saudo Arabija, taip pat Pakistanu, kurio parama, kad ir abejotinos vertės, JAV buvo reikalinga kovoje pries kitą agresyvų ir barbarišką islamiškojo ekstremizmo atvejį – Talibaną – apsilankė Vašingtono Islamo centre ir pareiškė, kad „islamas-taikos religija“.
Nepamenu, kad tuo metu kas nors būtų prieštaravęs (išskyrus neonacius), nes visi buvo susikaupę ties konkrečiais teroristais, nuvariusiais lėktuvus, jų remėjais, įkvepėjais, vadovais islamo šalyse.
Bet nuo 9/11 tragedijos būta tiek išpuolių islamo vardu, nekalbant apie vieno aukščiausių islamo autoritetų Ajatolos Homeinio fatvą pries rašytoją Salmaną Rushdie, neminint barbariškų išpuolių pries Danijos valstybę ir jos kultūrą ir ekonomiką, po to, kai Kopenhagos laikraštyje pasirodė Mahometo karikatūros – taip pat ir islamo valstybių pastangų užgniaužti Danijoje ir Vakaruose (to siekė, pasak žymaus publicisto, velionio Christoferio Hitchenso, solidi organizacija Islamo Kongresas), spaudos laisvę – vieną svarbiausių Vakarų iškovojimų!
Dėl to tvirtinimai, jog islamas-Taikos religija skamba daugumai ne musulmonų mažų mažiausia nenuoširdžiai arba veidmainiškai.
Taip, šį tikėjimą išpažįsta, ko gero, milijardas planetos gyventojų, bet kad juo pernelyg dažnai pasinaudoja fanatikai – Vakarietiškų laisvių neapkentėjai. Nesu girdėjęs, kad Europoje būtų mirtinai sukapotas dėl „šventvagysčių“ leidėjas, kaip tai neseniai įvyko Pakistane.
Ir, kad Europos žydai būtų padegę Europoje mečetę. O sinagogos degė, o žydų parduotuvėje (Paryžius) ir žydų muziejuje (Briuselis) buvo šaudoma – atakavo žmonės, šaukiantys Alachas Didis. Ir neturi jokios reikšmės, ar jie buvo politiškai ar kriminališkai motyvuoti. Juos auklėjo ir ugdė islamiškoji aplinka, manyčiau, priešiška Vakarų civilizacijai, platesniajam pasauliui.
Dabar, galvojant apie pabėgėlius, mane, deja, lanko visiškai ne liberalios mintys. Mums reiktų paruošti privalomas pabėgėlių integracijos programas, kad ir nedaug jų į Lietuvą beatvyktų. Su jų pažanga turėtų būti tvirtai susieta jų galimybė čia gyventi.
Europietiškam švietimui daugeliu atveju teks įveikti tą aplinkos poveikį, kuriame jie buvo išugdyti. Atvykę iš islamo kraštų su pabėgėlio statusu turėtų oficialiai pripažinti, kad Lietuvos įstatymai turi neginčytiną viršenybę virš paprotinės, gentinės teisės ir šariato – nesu tikras, ar tai apskritai bus įmanoma. Ir, atsiprašau! mes nenorėtume matyti jų galimų tarpusavio vaidų Vilniaus gatvėse.
Tik tokiais atvejais jie turėtų teisę į valstybės paramą.
Taip, jie turės teisę į mažumos kultūrą demokratinėje šalyje, tegu musulmonų moterys vaikšto skarotos, bet jie neturėtų susikurti, gyvendami Lietuvoje, paralelaus pasaulio, kai gyvena savo pačių susikurtame įsivaizdavimų burbule. Mes atviri arabų šalių virtuvei, bet ne tai, kurioje gaminamos bombos. Mes atvira visuomenė, bet ne žmonėms uždengtais veidais.
Mes tolerantiški, bet netolerancijai – ne. Mes nepakęsim smurto kultūros, kuri galimai, yra įprastinė jų kilmės šalyse, sprendžiant religinius, ideologinius, politinius ir šeimos gyvenimo klausimus. Juk jie, ko gero, ir patys nuo to bėga.
