Trečiadienį Seimo nutarimo projektui dėl Laisvės premijos
skyrimo V.Landsbergiui po pateikimo pritarta vos poros balsų
persvara. Už jį balsavo 50 parlamentarų, prieš buvo aštuoni, 40
susilaikė.
Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė norėjo nutarimą priimti
ypatingos skubos tvarka, tačiau dauguma parlamentarų tam nepritarė.
Sprendimas dėl Laisvės premijos skyrimo turėtų būti priimtas
antradienį.
Pristatydama kandidatą Laisvės komisijos vadovė, Seimo
vicepirmininkė konservatorė Irena Degutienė teigė, kad Lietuvos
nepriklausomybės atkūrimas siejamas būtent su V.Landsbergio vardu,
šis politikas jai asmeniškai yra Lietuvos laisvės simbolis.
V.Landsbergio kandidatūrą iš septynių pretendentų į premijos
laureatus atrinko Laisvės premijų komisija. Pasak I.Degutienės,
kitos pasiūlytos kandidatūros, remiantis komisijos reglamentu,
neskelbiamos. Ji tik informavo, kad kandidatas į premijos laureatus
išrinktas surengus antrą balsavimo turą.
Premija siekiama įvertinti asmenų ir organizacijų laimėjimus
ir indėlį ginant žmogaus teises, plėtojant demokratiją, skatinant
tarpvalstybinį bendradarbiavimą kovojant už Rytų ir Vidurio
Europos tautų laisvą apsisprendimą ir suverenitetą. Pretendentais
Laisvės premijai gauti gali būti Lietuvos ir užsienio valstybių
fiziniai, viešieji ir privatūs juridiniai asmenys, nusipelnę
laisvei, demokratijai ir žmogaus teisėms.
Laisvės premiją Lietuvos Seimas įsteigė 2011 metų rugsėjo
15 dieną. Premija siekia 5 tūkst. eurų. Ji teikiama kasmet sausio
13-ąją per iškilmingą Laisvės gynėjų dienos minėjimą.
Pirmoji Laisvės premija buvo skirta Rusijos kovotojui už
laisvę, žmogaus teises ir demokratiją Sergejui Kovaliovui, antroji
– Lietuvos laisvės lygos įkūrėjui politiniam kaliniui Antanui
Terleckui, trečioji – pogrindinės spaudos leidinio „ Lietuvos
Katalikų Bažnyčios Kronikos“ steigėjui, arkivyskupui Sigitui
Tamkevičiui. Ketvirtoji premija pernai įteikta Lenkijos disidentui,
dienraščio „Gazeta Wyborcza“ vyriausiajam redaktoriui Adamui
Michnikui.