50 tūkst. parašų barjeras dėl asmenvardžių rašymo – įveiktas

Žinomi visuomenės veikėjai, meno ir mokslo pasaulio atstovai Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) įteikė beveik 70 tūkst. piliečių parašų, raginančių Seimą svarstyti įstatymo pataisos projektą dėl nelietuvių kilmės asmenvardžių rašymo dokumentuose.

Iniciatyvinės grupės „TALKA už valstybinę kalbą“ nariai surinko pakankamą parašų skaičių, kad būtų svarstomos įstatymo pataisos dėl asmenvardžių rašymo pasuose ir asmens tapatybės kortelėse lietuvių kalba. Žmonių pageidavimu jų vardai ir pavardės galėtų būti rašomi kita kalba, kitoje tapatybės kortelės pusėje (paso „kitų įrašų“ skyriaus pirmame puslapyje).<br>Alkas.lt (T.Baranausko) nuotr.
Iniciatyvinės grupės „TALKA už valstybinę kalbą“ nariai surinko pakankamą parašų skaičių, kad būtų svarstomos įstatymo pataisos dėl asmenvardžių rašymo pasuose ir asmens tapatybės kortelėse lietuvių kalba. Žmonių pageidavimu jų vardai ir pavardės galėtų būti rašomi kita kalba, kitoje tapatybės kortelės pusėje (paso „kitų įrašų“ skyriaus pirmame puslapyje).<br>Alkas.lt (T.Baranausko) nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Vygandas Trainys

Nov 20, 2015, 5:14 PM, atnaujinta Oct 3, 2017, 3:43 PM

Patikrinus parašus nustatyta, kad netinkamų skaičius neviršija 3 procentų, tad ketvirtadienį Seimas pradėjo svarstyti Asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo pataisų projektą. Sprendimas turėtų būti priimtas 2016 metų pavasario sesijoje.

Tam, kad Seimas svarstytų įstatymo projektą piliečių iniciatyva, reikėjo 50 tūkst. parašų, tačiau šis net ir po patikrinimo procedūros skaičius viršytas su kaupu.

„Iš viso per du mėnesius surinkome 69 244 parašus. Žmonės noriai rašėsi, suprasdami valstybinės kalbos svarbą – skambindavo, klausdavo kur atvykti, atsivesdavo bendraminčių“, – naujienų portalui lrytas.lt tvirtino vienas iš parašų rinkimo akcijos iniciatorių, iniciatyvinės grupės „TALKA už valstybinę kalbą“ narys kalbininkas Kazimieras Garšva.

„TALKA už valstybinę kalbą“ pateikė projektą, kuriame siūloma pasuose ir asmens tapatybės kortelėse vardus ir pavardes rašyti valstybine kalba – lietuvių kalbos abėcėlės 32 raidėmis pagal tarimą.

Drauge su šiais privalomais užrašais valstybine kalta, piliečių pageidavimu jų vardai ir pavardės gali būti užrašyti ir kita kalba lotyniško pagrindo rašmenimis.

Tai būtų pažymėta kitoje tapatybės kortelės pusėje arba paso kitų įrašų skyriaus pirmajame puslapyje.

Idėją savo parašais parėmė apie 150 žinomų visuomenės veikėjų – Panevėžio vyskypas emeritas Jonas Kauneckas, kunigas Robertas Grigas, akademikas Antanas Tyla, profesorius Bronislovas Kuzmickas, nepriklausomybės akto signataras Bronislovas Genzelis, rašytojas Kazys Saja, Lietuvos edukologijos universiteto rektorius Algirdas Gaižutis, filosofai Vytautas Radžvilas ir Krescencijus Stoškus, rezistentas Petras Plumpa, režisierius Algirdas Latėnas, aktoriai Rolandas Kazlas, Gediminimas Storpirštis, Vidas Petkevičius, kompozitorė Audronė Žigaitytė-Nekrošienė, ekonomistas Gitanas Nausėda, televizijos laidų vedėja Asta Stašaitytė-Masalskienė, daugelis kitų garsių mokslininkų, menininkų, politikų, rezistencijos kovų dalyvių.

Iniciatyvinė grupė išleido ir savo laikraštį, kuriame kreipėsi į visuomenę dėl valstybinės kalbos išsaugojimo: „Gink savo abėcėlę ir kalbą! Ne pirmus metus tenka stebėti nesibaigiančias diskusijas dėl reikalavimo Lietuvos piliečių pasuose jų vardus ir pavardes rašyti ne valstybine kalba, o bet kuria kita gyventojo pasirinkta kalba.

Seime pateiktas siūlymas įteisinti rašybą visais lotyniško pagrindo rašmenimis vėliau pačių autorių buvo susiaurintas iki „w, q ir x“ įtraukimo, nors šių ženklų vis tiek neužtektų pavardžių rašymui kitomis kalbomis.

Tokia nuolaida akivaizdžiai nebūtų teisinga ir naudinga Lietuvai. Dauguma žmonių tai supranta ir jos nepalaiko. Šalininkai ilgokai skelbė, kad paso įrašai nevalstybine kalba yra žmogaus teisė, tačiau ir tai nepasitvirtino – Vakarų šalys pasuose rašo tik valstybine kalba, o Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą patvirtino, kad tarptautinė teisė to nereikalauja, kaip nereikalaujama to daryti ir Lietuvos-Lenkijos 1994 metų sutartyje“.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.