Tai reikštų, kad Lietuva pažeidžia ES Stabilumo ir augimo pakto nuostatas ir EK teoriškai jau galėtų taikyti sankcijas.
Vyriausybės, regis, neišgąsdino tokia galimybė. Premjeras A.Butkevičius su finansų ministru R.Šadžiumi ramina tautą: viskas bus gerai. Bet ar tikrai nėra ko jaudintis dėl biudžeto?
Opozicija jau virkauja, kad R.Šadžius elgiasi kaip 2008 metais ir prišauks Lietuvai naują krizę. Bet net jei valdantieji būtų parengę geriausią biudžetą šalies istorijoje, jų oponentai vis viena sakytų, jog blogesnio ir būti negali, juo labiau kad artėja Seimo rinkimai.
Šiuo atveju dešinieji tarsi pamiršo, jog jų naktinis mokesčių perversmas nusmukdė ūkį į neregėtas žemumas.
Kita vertus, į EK vertinimus nekreipti dėmesio nevalia. Be to, ir Valstybės kontrolė (VK), ir finansų ekspertai perspėja, kad šalies biudžeto deficitas gali viršyti ES leidžiamas ribas.
Žinoma, katastrofa neįvyktų net jei Stabilumo paktas būtų pažeistas. EK vargu ar baustų Lietuvą. Mat kai kurios kitos ES šalys pažeidžia šį paktą gerokai smarkiau. Pavyzdžiui, Prancūzijos biudžeto deficitas ir kitąmet viršys 3 proc., jau nekalbant apie Graikiją.
Bendra Lietuvos skola taip pat nėra labai didelė – kiek viršija 40 proc. BVP, o tai daug mažiau nei daugelyje Vakarų Europos šalių.
Vis dėlto nereikėtų pamiršti, kad net latviai jau truputį mažiau įsiskolinę. Estijos skola sudaro tik 10,9 proc. BVP, o kitąmet estų pajamos viršys išlaidas.
Tuo metu Lietuva įsipareigojimą sudaryti nedeficitinį biudžetą nukelia geresniems laikams, o valdžia vis ieško pateisinimų, kodėl taip nutinka.
Svarbiausia priežastis aiški – artėja Seimo rinkimai ir valdantieji nori pasirodyti kuo dosnesni įvairioms socialinėms grupėms. Iki 350 eurų didinama minimali mėnesio alga, keliamas neapmokestinamasis minimumas, net 157 mln. eurų auga išlaidos gynybai. Tai ir atveria 651 mln. eurų skylę biudžete – 243 mln. didesnę nei šįmet.
Aišku, šį išbalansavimą kiek atsvers planuojamas ne toks deficitinis kitų metų „Sodros“ biudžetas, bet akivaizdu, kad šalis ne artėja, o tolsta nuo savo tikslo išleisti ne daugiau, nei surenka pajamų.
Negana to, EK perspėja, kad kitų metų Lietuvos biudžeto pajamos gali būti suplanuotos pernelyg optimistiškai ir tuomet R.Šadžiaus pažadas, jog finansų deficitas tik pasieks leistinas „raudonąsias linijas“, bet jų neperžengs, liktų neįgyvendintas.
Iš tiesų 2016-ųjų biudžetas grindžiamas kiek aukštesnėmis BVP augimo prognozėmis, nei numato EK ir daugumos bankų ekspertai. Dar didesnė rizika biudžetui gali kilti, jei paaiškėtų, kad suplanuota per daug pajamų iš geriau surenkamų mokesčių.
Finansų ministras šį optimizmą grindžia šių metų duomenimis – biudžeto pajamos net viršija planą, nes traukiantis šešėliui, mažėjant kontrabandos mastui daugiau surenkama gyventojų pajamų mokesčio, akcizų.
Šiuos teigiamus pokyčius iš dalies galėjo lemti sumenkę ekonominiai ryšiai su Rusija, tad dar neaišku, ar papildomų pajamų šaltinis geriau administruojant mokesčius išliks ir kitąmet.
Po EK ir VK perspėjimų R.Šadžius pareiškė, kad priimant biudžetą deficitas dar gali būti šiek tiek sumažintas. Tik ar tai įmanoma rinkimų metais?
Juk daugelis Seimo narių siūlo keisti biudžetą tik viena kryptimi – didinti išlaidas. Iš viso parlamentarai prašė išlaidoms papildomai skirti net apie 500 mln. eurų, bet dalis jų pageidavimų buvo iškart atmesta ir Vyriausybei teks svarstyti maždaug 300 mln. eurų kainuojančius siūlymus.
Dar galima suprasti politikų norus 100 mln. eurų stiprinti šalies vidaus saugumą.
Tai reakcija į terorizmo pavojų, pabėgėlių krizę, nors čia irgi galima įžvelgti rinkiminę duoklę žmonių baimėms.
Bet, pavyzdžiui, konservatorės V.V.Margevičienės rūpinimasis Kauno kunigų seminarijos auklėtinių fizine gerove siūlant skirti šiai mokyklai 60 tūkst. eurų sporto aikštelių dangai arba liberalės D.Teišerskytės prašymas 10 tūkst. eurų numatyti povandeninio plaukimo trenerio etatui Kaune kelia tik juoką.
Nieko nauja čia įžvelgti negalima, nes ir anksčiau Seimo nariai lenktyniaudavo, kuris pasirodys dosnesnis savo apygardos rinkėjams. Tačiau šiemet jau gerokai sugriežtinta Valstybės investicijų programų tvarka, parlamentarai žino, kad daugelis jų siūlymų bus atmesta, bet vis tiek reklamuojasi tuščiai virpindami orą.
Dar yra ekonominės logikos Vyriausybės teiginiuose, kad biudžeto išlaidos didinamos iki raudonųjų linijų siekiant skatinti lėtėjantį ekonomikos augimą. Tai seniai pasaulyje taikomas metodas, kuris gali atrodyti patrauklus ypač dabar, kai galima skolintis itin pigiai. Žinoma, ir tai rizikinga, nes mažų palūkanų laikai gali baigtis ir valstybės skolos tvarkymas pabrangti.
Kad ir kaip būtų, naudos gali duoti tik investicijos į moderniąsias technologijas ar vartojimo skatinimas, o konkrečios karvidės, gaisrinių stogai arba trenerių etatai – ne Seimo reikalas.