Politologas: „S. Skvernelio sprendimas – toliaregiškas“

„Žvelgiant į ateitį, tas sprendimas yra gana toliaregiškas, jeigu S.Skvernelis nori tęsti politinę karjerą ateityje. Jo kaip ministro autoritetas ir reputacija yra geri, visuomenė juo pasitiki ir šiuo metu atsistatydindamas jis pasitraukia į šalį iš gana keblios situacijos, neaštrina konflikto ir pasilieka galimybę toliau dalyvauti politinėje veikloje“, – BNS penktadienį sakė A.Krupavičius, Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakulteto dekanas.

Pasak jo, S.Skvernelio apsisprendimui įtakos galėjo turėti ilgai besitęsiantis konfliktas su Seimo pirmininke Loreta Graužiniene, vėl paaštrėjęs po ketvirtadienio nakties įvykių, kai jiedu susikirto vykstant su automatu pabėgusio vyro paieškos operacijai.

Kita vertus, A.Krupavičius atkreipė dėmesį į tai, kad vidaus reikalų ministras galėjo ir toliau likti pareigose, nes tiesaus nepasitikėjimo juo nepareiškė nei premjeras, nei prezidentė.

„Jo perspektyvos priklausė iš esmės nuo dviejų pareigūnų, tai yra premjero pozicijos, kuris viešuose komentaruose sakė, kad S.Skvernelis gali eiti pareigas ir nebūtina reikalauti politinės atsakomybės, o antras asmuo tai buvo prezidentė. Prezidentė Ezopo kalba kritikavo ministrą, bet irgi nebuvo tiesioginio raginimo atsistatydinti. Tad matyt, kad susiklosčius situacijai, ministras pats priėmė sprendimą“, – sakė politologas.

Apie ministro korektiškumą kalbėjo ir Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas politologas Vytautas Dumbliauskas ir tikina, kad tokių standartų turėtų laikytis ir kiti politikai.

Pasak politologo, sunku vertinti S. Skvernelio pasitraukimo priežastis, nežinant visų peripetijų. „Kiek galima spręsti, jis kažkaip sukonfliktavo su Seimo Pirmininke, tai, matyt, vis dėlto žmogus padarė klaidą. Manau, Seimo pirmininkas formaliai yra antras žmogus valstybėje, ir jeigu ministras su ja sukonfliktavo, tai pasielgė korektiškai – atsistatydino, pripažino savo klaidą, ir taip turėtų visi politikai elgtis, jeigu tu padarai klaidą, reputacija politikui yra ne mažiau svarbi nei kompetencija“, – naujienų agentūrai ELTA S. Skvernelio atsistatydinimą komentavo V. Dumbliauskas.

„Tai natūrali reakcija, jeigu su Seimo Pirmininke buvo negražiai pakalbėta“, – pridūrė jis. Simboliška, bet lapkričio 11-ąją sukako lygiai metai, kai vidaus reikalų ministro pareigas pradėjo eiti partijos Tvarka ir teisingumas deleguotas, iki tol šalies policijos generalinio komisaro postą užėmęs S. Skvernelis. Politologas S. Skvernelio veiklą įvertino teigiamai, jį vadino profesionalu, priešingai nei jo pirmtakas Dailis Alfonsas Barakauskas, buvęs ne savo vietoje.

„Ministrais vis dėl turi būti politikai, o jis – karjeros tarnautojas. Čia, matyt, gal buvo Daukanto aikštės noras, nes manau „Tvarka ir teisingumas“ būtų radęs žmogų į tą postą. Čia, matyt, buvo kažkoks susitarimas. Kaip profesionalas, mano galva, jisai (S. Skvernelis. – ELTA) tvarkėsi gerai ir, matyt, nelabai galvojo apie politinę karjerą, gal jam visai neįdomu būti politiku, nes tai pakankamai purvinas darbas. Tai viskas taip susiklostė ir pasitraukė“, – svarstė pašnekovas.

V. Dumbliauskas atkreipė dėmesį į aukštus S. Skvernelio reitingus, pareigūnų gynimą. Politologui kilo klausimas dėl tolesnės S. Skvernelio karjeros, o ypač žinant tai, kad aukštus postus užėmę ir juos palikę pareigūnai, valdininkai tampa bedarbiais. Neatmetama, kad S. Skvernelis pasuks ir į vieną ar kitą partiją.

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) profesorius Tomas Janeliūnas Eltai yra sakęs, kad į vidaus reikalų ministro postą S. Skvernelį delegavusi partija Tvarka ir teisingumas labai aiškiai nori, kad parlamento rinkimuose jis dalyvautų jų sąraše.

„Jis vis dėlto kaip ir yra jų partijos deleguotas atstovas, bet nesu tikras, kad S. Skvernelis iš tikrųjų pasiduos Tvarkos ir teisingumo partijos vilionėms, nes gana racionaliai supranta, kad šiuo atveju ne jam labiau reikia partijos, bet partijai labiau reikia jo.

Ir jeigu matys, kad su šita partija jo asmeninės politinės ambicijos ar perspektyvos nėra optimaliai išnaudotos, jis tikrai gali rinktis ir kitą variantą, įskaitant ir kandidatavimą kaip nepriklausomam kandidatui. Nes šiuo atveju, manau, tas populiarumas, kurį jis dabar yra pasiekęs, jam leidžia pakankamai drąsiai pasirinkti kurią nors vienmandatę apygardą ir joje tikėtis pergalės. Tai jau vien toks variantas visada gali būti S. Skverneliui po ranka.

Bet visiškai neatmestina, kad ir bet kuri kita partija – ar socialdemokratai, ar Darbo partija, gali jį viliotis netgi ir dešiniosios partijos, manau, kad taip pat visai mielai priimtų į savo sąrašus. Šiuo atveju tai bus greičiausiai ministro apsisprendimas, kas jam racionaliai atrodys parankiau, parankesnis kelias“, – dėstė T. Janeliūnas.

Iš dabartinio Ministrų kabineto nepartiniai ministrai yra S. Skvernelis ir energetikos ministras Rokas Masiulis. Tai, kad jau daugiau nei metus būdamas ministru S. Skvernelis nestojo į „tvarkiečių“ gretas, esą ir liudijo apie atsargiai vertinamas perspektyvas būtent šioje partijoje.

„Jis atsargiai žiūri į tuos viliojimus, ir aš manau, kad turbūt jis išlaikys tokią pat poziciją ir iki pat rinkimų. Net jeigu jis dalyvautų sąraše, tai greičiausiai būtų kaip ne partinis asmuo, nebūtinai skubėtų stoti į vieną ar kitą partiją“, – svarstė T. Janeliūnas.

S.Skvernelis ir policijos vadovybė sulaukė daug kritikos dėl ketvirtadienio vakarą įvykusio incidento, kai įtariamasis pagrobė iš policininkų automatą ir su juo paspruko.

Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė sakė ketvirtadienio vakarą per pokalbį telefonu su S.Skverneliu nesulaukusi ministro tinkamų paaiškinimų. Pats ministras teigė, kad parlamento vadovė skambučiu trukdė jam dirbti.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė stojo L.Graužinienės pusėn, sakydama, kad S.Skvernelis „demonstruoja žemą politinį lygį“ ir „nesupranta savo asmeninės atsakomybės“.