Juos siejo ir asmeninių, ir visuomeninių ryšių gijos. Pirmoji V.Landsbergio žmona Rita Kučinskaitė buvo antroji A.Sakalo žmona. Jiedu tapo ryškiais tautinio Atgimimo šaukliais, bet prasidėjus Sąjūdžio skilimui atsidūrė skirtingose politinių barikadų pusėse.
Asmenybė – prieštaringa
A.Sakalas V.Landsbergį iki šiol vertina labai kritiškai, todėl socialdemokratų veterano atsakymas į portalo lrytas.lt klausimą nuskambėjo kiek netikėtai: „Jeigu dar būčiau Seimo narys, turbūt būčiau balsavęs už Laisvės premijos skyrimą V.Landsbergiui“.
A.Sakalas teigė, kad V.Landsbergio asmeninės savybės, puikybė, jo polinkis į autoritarinį valdymą daug lėmė, kad pirmaisiais metais po nepriklausomybės atkūrimo Lietuvos visuomenė tapo supriešinta.
Signataro nuomone, nors jau praėjo daug laiko, V.Landsbergis didelės visuomenės dalies atmintyje išliko kaip prieštaringa asmenybė, todėl, jo nuomone, nėtenka stebėtis, kad dauguma parlamentarų atmetė jo kandidatūrą Laisvės premijai gauti.
„Bet jei aš dar būčiau Seimo narys, būčiau balsavęs už tai, kad V.Landsbergiui būtų skirta Laisvės premija. Be daugelio blogų asmeninių savybių, tautos skaldymo, jis pasižymėjo tvirtu charakteriu. Jis tvirtai stovėjo už Lietuvos nepriklausomybę, ypač tragiškomis 1991-ųjų sausio dienomis. Jo nuopelnai užsienio politikos srityje neginčytini. Už tai V.Landsbergis nusipelnė pagarbos“, – sakė A.Sakalas.
Premija – tik užsieniečiams?
Signataro nuomone, Laisvės premiją reikėtų skirti tik užsieniečiams, nusipelniusiems Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo byloje.
Taip, kaip pirmoji Laisvės premija 2011 metais buvo skirta Rusijos disidentui Sergejui Kovaliovui. Pernai tokia premija įteikta vienam Lenkijos „Solidarumo“ vadovų Adamui Michnikui.
„Kai premija įteikiama mūsų politikams, tik skaldoma, kiršinama visuomenė. Vieni būna karštai už, kiti prieš, kyla nesantaika“, – sakė A.Sakalas.
Tačiau Laisvės premija buvo pagerbtas ir disidentas Antanas Terleckas, dar kategoriškenis politikas už V.Landsbergį. A.Terleckas nevyniojo žodžių į vatą, jam nepatikusius asmenis viešai išvadindavo KGB pakalikais, raudonaisiais bernais ir panašiai. Kodėl jam skiriant premiją neiškilo prieštarų?
„A.Terleckas – tai visai kas kita. Jis buvo tikrai nukentėjęs nuo sovietinio režimo. Kalbėjo drąsiai ir tiesiai tais laikais, kai už tiesą būdavo persekiojama“, – aiškino A.Sakalas.
Kliūtis – asmeninės savybės
Nors ir pripažįstantis moralinę V.Landsbergio teisę gauti Laisvės premiją, socialdemokratų veteranas nekritikavo tų Seimo narių, kurie antradienį balsavo prieš.
Antradienį Seimo narė konservatorė Irena Degutienė per televiziją pareiškė, kad dabartinė Seimo dauguma dar gyvena praeities ilgesiu ir yra tarsi prieš Lietuvos nepriklausomybę.
Išeitų, kad Seimo daugumą išrinkusi Lietuvos rinkėjų dauguma yra nepriklausomybės priešininkai.
Toks požiūris A.Sakalui griežtai nepriimtinas. Jo nuomone, dėl to, kad Seimo dauguma balsavo prieš jo pagerbimą Laisvės premija, V.Landsbergis turėtų kaltinti ir save.
Šią vasarą, po signataro Romualdo Ozolo mirties duodamas interviu portalui lrytas.lt A.Sakalas kalbėjo: „Neginčiju V.Landsbergio nuopelnų, ypač užsienio politikos srityje, įtvirtinant Lietuvos nepriklausomybę tarptautiniu mastu. Bet šalies vidaus gyvenimui jis nemažai pakenkė – manau, dėl savo asmeninių savybių.
Pažįstu Vytautą nuo gimnazijos laikų. Būdavo, jis sukiršina mokslo draugus, o kai jie susipeša, pats stovi nuošalyje ir juokiasi. Toks V.Landsbergis ir liko. Lietuvos žmones jis skirstė į patriotus ir netikėlius, šunaują. Tuos, kurie nors truputį prieštaraudavo jo valiai, laikydavo priešais“.
Atsistatydino komisija
Trečiadienį Seimo nutarimo projektui dėl Laisvės premijos skyrimo V.Landsbergiui nebuvo pritarta. Už jį balsavo 53 parlamentarai, prieš buvo 13, o 48 susilaikė. Už premijos skyrimą buvo konservatoriai, liberalai ir didžioji dalis „tvarkiečių“, vieningai prieš buvo arba susilaikė „darbiečiai“, Lietuvos lenkų rinkimų akcija, taip pat socialdemokratai, išskyrus vienintelį „už“ balsavusį Gediminą Kirkilą. Seimo pirmininkė „darbietė“ Loreta Graužinienė, nors pirmininkavo posėdžiui, nebalsavo.
Pasibaigus balsavimui ir diskusijoms, Seimo nariai nusprendė dar kartą balsuoti dėl nutarimo projekto tobulinimo. Antradienį Seimo narių daugumos sprendimu nutarimas dėl Laisvės premijos skyrimo V.Landsbergiui buvo grąžintas komisijai. Už tai balsavo 44 Seimo nariai, o prieš buvo 19.
Seimui užkirtus kelią Laisvės komisijos siūlymui penktąją Laisvės premiją skirti buvusiam pirmajam faktiniam šalies vadovui Vytautui Landsbergiui, sujudo visa premijos skyrimo komisija ir dauguma jos narių pareiškė atsistatydinantys.
Komisijos nariai pareiškė, kad iš visų 13 komisijos narių pasitrauks dešimt žmonių. Lieka tik trys – du „darbiečiai“ ir Lenkų rinkimų akcijos narys. Užtenka pasitraukti septyniems nariams, ir komisija nebeturi kvorumo. Iš karto po nepavykusio balsavimo antradienį iš Laisvės komisijos pirmininkės pareigų paskelbė pasitraukianti konservatorė Irena Degutienė, taip pat komisijos narė liberalė Dalia Kuodytė.
