Ši premija politikos veteranui turėjo būti įteikta per iškilmingą Sausio 13-osios minėjimą, bet to nebus. Vakarykštis Seimo balsavimas atskleidė, kas ir taip buvo gana aišku: V.Landsbergis vis dar turi daugiau priešininkų nei šalininkų.
Per balsavimą dėl Laisvės premijos skyrimo buvusiam Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkui Seimas nusidažė jam nepalankiomis spalvomis – specialios komisijos siūlymą palaikė 53 parlamentarai, prieš jį buvo 13, susilaikė 48.
Seimo posėdžiui pirmininkavusi Loreta Graužinienė kurį laiką dėjosi negalinti patikėti tokiais balsavimo rezultatais.
Sunku pasakyti, ar ta L.Graužinienės nuostaba buvo tikra. Mat Darbo partijos frakcija buvo susitelkusi kaip reta – nė vienas jos atstovas nepritarė, kad premija būtų skirta buvusiam konservatorių vedliui.
Tiesa, pati L.Graužinienė balsuojant nedalyvavo. Prieš posėdį politikė tikino dar net neapsisprendusi, kaip balsuos, – esą balsuodama už premiją V.Landsbergiui nuvertintų jai taip pat nominuotą kadenciją baigusį prezidentą Valdą Adamkų.
„Abu nusipelnę Lietuvai. Jei pritarsime V.Landsbergiui, nuvertinsime V.Adamkų, jei nepritarsime, nuvertinsime kitą. Politinis sprendimas labai sunkus“, – aiškino Seimo pirmininkė.
Pretendentą išsiaiškino slapta
Nelengvas pasirinkimas laukė ir Seimo vicepirmininko Gedimino Kirkilo. Laisvės premijų komisijos narys socialdemokratas neslėpė per slaptą balsavimą parėmęs V.Adamkaus kandidatūrą.
Kaip rašė „Lietuvos rytas“, tąkart nugalėtojui išsiaiškinti prireikė net dviejų slaptų balsavimų. Iš pradžių du iš septynių kandidatų surinko vienodai balsų. Balsuojant antrą kartą šešiais balsais prieš keturis nugalėjo V.Landsbergis.
G.Kirkilas neslėpė, kad už pastarąjį balsavusių komisijos narių sprendimą greičiausiai nulėmė tai, kad šiemet Lietuva švenčia nepriklausomybės atkūrimo jubiliejų, su kuriuo V.Landsbergis glaudžiai susijęs.
Tačiau Seimo vicepirmininkas įsitikinęs, kad ši premija neturėtų tapti progine. Politiko nuomone, apdovanojimas skiriamas už indėlį į laisvę ir demokratiją, tad šiuo požiūriu esą V.Adamkus jos buvo vertas labiau.
Nevieninga ir kairė
Bet vakar G.Kirkilas vienintelis iš socialdemokratų balsavo už komisijos sprendimą Laisvės premiją skirti V.Landsbergiui ir paaiškino kodėl: „Komisija taip nusprendė ir nėra jokio pagrindo premijos jam neskirti. Nors aš ir manau kitaip.“
Politikas apgailestavo dėl vakarykščio balsavimo, jis įsitikinęs, kad tai turėjo būti tik formalumas.
„Seimas pareiškė nepasitikėjimą komisija, kuri savo darbą atliko be priekaištų. Ji sprendžia, kam skirti premiją, o ne Seimas. Tam ji ir sudaryta. Bet parlamentas laužo demokratijos taisykles“, – apgailestavo kairiųjų atstovas.
Priminė ir 1991 metus
Dauguma socialdemokratų per vakarykštį balsavimą dėl premijos V.Landsbergiui susilaikė, tik Seimo vicepirmininkas Algirdas Sysas ir Artūras Skardžius balsavo prieš.
Pastarasis jau anksčiau aiškino, kad, komisijoje balsuojant dėl V.Landsbergio, jai vadovavusi konservatorė Irena Degutienė turėjo bent nusišalinti.
„Aš manau, kad premijai gali būti nominuotas žmogus, kuris tautą vienija, o ne ją skaldo“, – savo poziciją pareiškė A.Skardžius.
Šis socialdemokratas priekaištavo V.Landsbergiui ir dėl to, kad 1991 metais per tragiškus Sausio įvykius prie Televizijos bokšto Vilniuje budėjusių žmonių jis neįspėjo dėl jų gyvybei gresiančio mirtino pavojaus.
Komisija ėmė byrėti
Tik praėjus pusvalandžiui po balsavimo posėdžiui pirmininkavusi L.Graužinienė susizgribo, kad Seimas vis dėlto turi apsispręsti – tobulinti nutarimo projektą ar jį atmesti.
Nors buvo nuspręsta dokumentą tobulinti, kaip tai padaryti, niekas nežinojo.
„Ar tobulinsime nutarimo projektą, ar V.Landsbergį?“ – posėdžių salėje skambėjo nustebusių parlamentarų replikos.
Mat, pagal Laisvės premijos įstatymą, savo išvadas apie atrinktą pretendentą premijai gauti komisija Seimui privalo pateikti iki lapkričio 23 dienos.
Be to, vakar pradėjo byrėti ir pati komisija.
Pirmiausia iš pareigų pranešė pasitraukianti jos vadovė I.Degutienė. Įkandin konservatorės žengė ir Seimo sprendimu pasipiktinusi Liberalų sąjūdžio atstovė Dalia Kuodytė.
I.Degutienė „Lietuvos rytui“ teigė sulaukusi ir daugiau komisijos, į kurią įeina ne vien politikai, narių pageidavimų trauktis: „Laisvės premijos idėjai mesta labai didelė dėmė, kurią nuvalyti mūsų politikams bus sunku.“
Seimo vicepirmininkė apgailestavo, kad dėl politinių intrigų ir asmeninių sąskaitų kitąmet ši premija nebus įteikta niekam, nes nemato galimybių ištaisyti padėties – įstatymas nenumato, ką daryti Seimui atmetus komisijos siūlymą: „Aš to nesitikėjau. Galbūt tam turėjo įtakos tai, kad pirmą kartą buvo viešai paskelbti ir kiti pretendentai premijai gauti?“
Ragino pakilti aukščiau
Be 83-ejų V.Landsbergio, kuris šiai premijai gauti buvo pasiūlytas jau ne pirmą kartą, į lietuviškuoju Nobeliu vadinamą apdovanojimą pirmą kartą pretendavo ir 89-erių V.Adamkus.
Po slapto komisijos balsavimo, kurį laimėjo buvusio Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininko šalininkai, kilusios diskusijos dėl kandidatų nuopelnų Seimo salėje skambėjo ir vakar.
Dešinieji, ragindami palaikyti komisijos siūlymą, ragino oponentus pakilti virš dabartinio politinio turgaus.
„Balsavimas dėl Laisvės premijos V.Landsbergiui iš esmės yra balsavimas dėl požiūrio į mūsų politikos istoriją ir nepriklausomybės atkūrimo metus“, – aiškino konservatorius Arvydas Vidžiūnas.
Anot parlamentaro, balsavimas skirti premiją V.Landsbergiui reikštų ir pritarimą tiems procesams, kurie vyko Sąjūdžio metais, taip pat paramą Baltijos keliui.
Konservatorius Kęstutis Masiulis aiškino, kad nėra daug tokį ryškų pėdsaką atkuriant šalies nepriklausomybę palikusių žmonių: „Jis (V.Landsbergis) yra simbolis, siejamas su ta nepriklausomybe.“
Kaip argumentą K.Masiulis pateikė pavyzdį, kad įvairiuose užsienyje vykstančiuose forumuose V.Landsbergis yra atpažįstamas, žmonės prašo su juo nusifotografuoti.
Ne vienijo, bet skaldė
Tačiau prie Mišrios Seimo narių grupės priklausantis Linas Balsys aiškino, jog paminklą V.Landsbergiui, jei reikės, turėtų statyti ateities kartos: „Jei norime įprasminti Sąjūdžio procesus ir įteikti premiją, tai reikėjo pasiūlyti apdovanoti paprastą Lietuvos žmogų iš daugiabučio.
Jei tie žmonės šimtais tūkstančių nebūtų rinkęsi į aikštes, nei V.Landsbergis, nei K.Masiulis, nei kiti nieko čia nebūtų padarę. Padarėme visi kartu.
Kita vertus, I.Degutienė pristatydama kandidatūrą sakė, kad vieni V.Landsbergį labai myli, kiti labai nekenčia, vadinasi, tai yra žmogus, kuris ne vienija, o skaldo tautą. O ši premija turėtų būti teikiama žmonėms arba žmogui, kuris vienija tautą.“
Be to, anot L.Balsio, V.Landsbergis negali pretenduoti į premiją ir todėl, kad yra ryškiai susijęs su viena partija. Negana to, anot politiko, V.Landsbergis kartais ir dabar vis dar pavadinamas faktiniu valstybės vadovu.
V.Landsbergiui gaila Seimo
Prieš kelias dienas iš ligoninės į namus sugrįžęs V.Landsbergis vengė plačiau komentuoti įsiplieskusias diskusijas dėl vakarykščio Seimo balsavimo neskirti jam premijos.
Politikos veteranas sakė tokio sprendimo ir tikėjęsis: „Tiesą sakant, buvo klaustukas. Tai buvo testas dabartiniam Seimui – istorinės kompetencijos ir protingo sąžiningumo testas. Man atrodo, Seimas jo neišlaikė. Man gaila Seimo.“
Kiek anksčiau kalbėdamasis su „Lietuvos rytu“ politikos veteranas taip pat atviravo abejojantis, kad L.Graužinienė ar kas nors kitas nebandys iš jo atimti apdovanojimo, kuris jam būtų malonus: „Jis yra garbingas, nes jį duoda Lietuva. Aš turiu daug visokių apdovanojimų iš įvairių užsienio valstybių, bet tai ne tas pat.“
Premijos idėjai – smūgis
Vienas Laisvės premijos sumanytojų, dabartinis europarlamentaras Petras Auštrevičius vakar irgi apgailestavo, kad prieš ketverius metus atsiradusi premijos idėja iškraipoma: „Numačiau, kad tokia situacija galima, bet tikėjau, kad sveikas protas ir istorinė nuovoka ims viršų.“
Anot politiko, į premiją pretenduoja ir pretenduos ne vienas kandidatas.
„Suprantama, kad visi jie vienu metu premijos gauti negali, todėl būtina ieškoti sutarimo dėl tų aplinkybių, kurios lemia tos dienos sprendimą.
Anksčiau pavykdavo laikytis šios nuostatos, bet dabartinis politinis spaudimas išmušė visus vožtuvus“, – „Lietuvos rytui“ kalbėjo P.Auštrevičius.
Nuo 2011 metų – keturi premijos laureatai
* Laisvės premiją Seimas įsteigė 2011 metų rugsėjo 15 dieną. Jos dydis – 5 tūkst. eurų.
* Laisvės premija siekiama įvertinti asmenų ir organizacijų laimėjimus ir indėlį ginant žmogaus teises, plėtojant demokratiją, skatinant tarpvalstybinį bendradarbiavimą kovojant už Rytų ir Vidurio Europos tautų laisvą apsisprendimą ir suverenitetą.
* Laisvės premijos laureatais iki šiol yra paskelbti rusas Sergejus Kovaliovas, lietuviai Antanas Terleckas ir Sigitas Tamkevičius, lenkas Adamas Michnikas.
Netapo visuomenę vienijančia figūra
Lauras Bielinis
Politologas
„Peršasi išvada, kad Lietuvos susiskaldymas į V.Landsbergio šalininkus ir priešininkus neišnyko. Takoskyra jau nėra tokia ryški kaip vėlyvojo Sąjūdžio ir pirmųjų nepriklausomybės metų laikais, kai buvo prieita iki kraštutinumų, ji įgavo kitokias formas, bet išlieka.
Manau, jog asmeninės V.Landsbergio savybės, kategoriškumas turėjo įtakos tiek šio politiko įvaizdžiui, tiek Seimo sprendimui neskirti jam Laisvės premijos.
Ne tik V.Landsbergis – visa jo politinė aplinka buvo ir tebėra kategoriška, įpratusi matyti tik dvi spalvas – baltą ir juodą. O gyvenimas nėra toks, jis įvairiaspalvis.
Žinoma, vertinant V.Landsbergio įvaizdį negalima visko suversti tik asmeninėms savybėms. Reikia atsižvelgti ir į objektyvius veiksnius – jis vadovavo šaliai pereinamuoju laikotarpiu, kai griuvo senoji sistema, tokiu atveju prieštaringumai neišvengiami.
Bet būtent daugiausia dėl asmeninių savybių V.Landsbergis netapo visuomenę vienijančia figūra, o iki šiol daugumos suvokiamas kaip skaldanti jėga.“
