Diskusijos „Valstybės gynybinis potencialas: karinė galia ir valia ginti valstybę“ metu pulkininkas pažymėjo, kad baigiama dėlioti nauja atsako informaciniam karui strategija.
„Ji turi būti ištransliuota įvairiausiais būdais – dokumentiniais, kino ar animaciniais filmais. Taip pat įvairiais kompiuteriniais žaidimais, žaisliniais kareivėliais ar, galų gale, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės virtuvės receptais. Visi gyventojai turėtų rasti ten savo dalį“, – teigė pulkininkas.
- Lietuvos kariuomenė kartu su istorikais parengė strategiją. Kas šioje strategijoje numatoma?, – lrytas.lt pasiteiravo pulkininko S.Guzevičiaus.
– Mums reikia labai gerai žinoti, kas mes esame tokie, kad būtume atsparūs propagandai, manipuliacijoms ir dezinformacijai. Reikia žinoti savo šaknis, ką veikė mūsų protėviai ir kaip jie kovojo, o jie kovojo nuolat ir dažniausiai nugalėdavo. Šis žinojimas įpareigoja ginti savo šalį ir rūpintis ja. Tai yra palikimas, kurį reikia tęsti.
Strategijoje kalbama apie „Lietuvos CV“. Kaip ir kiekvienas žmogus turi gyvenimo aprašymą, taip ir Lietuva. Mus neramina pasigirdę skatinimai atsisakyti viduramžių, esą mūsų valstybė iš tiesų susikūrė tik 1918 metais kaip tautinė valstybė. Tai labai pavojinga, nes šalia esantis Rytų kaimynas (Rusija – Red.), jau yra pasiruošęs mus pasiimti su visais viduramžiais, iškiliais vadovais, meno ir kultūros veikėjais.
Susirinkę atstovai, kurių dauguma iš Lietuvos universitetų, sutarė dėl „Lietuvos CV“ nuo baltų laikų iki mūsų ateities numatymo. Pagrindinis klausimas – kaip tai ištransliuoti savo visuomenėje, sąjungininkams iš Vakarų ir į Rytus tiems žmonėms, kurie užsiima svetimos istorijos savinimusi, manipuliavimu ir dezinformacija.
„Lietuvos CV“ parodysime, kas mes esame ir kur einame. Taip bus užkirstas kelias stambaus masto manipuliacijoms. Žmonės nekils abejonių, ar mes tikrai galėsime apsiginti, ar mums verta gintis.
Žmonės mėgsta istorijas ir pasakojimus, todėl patrauklus, neilgas, aiškus ir suprantamas pasakojimas, kuris paremtas faktais yra labai svarbus. Strategija šiuo metu laukia valdžios pritarimo ir finansavimo.
- Kokio dydžio finansavimo reikėtų?
– Negaliu įvardyti sumų, tačiau tai turėtų būti nesibaigianti istorija. Turėtų vykti nuolatinis procesas, nes kartos keičiasi ir informacinė erdvė kinta. Todėl „Lietuvos CV“ turėtų būti nuolat atnaujinamas.
- Ar informacinis karas iš Rytų pusės vis dar aktyvus? Kokių priešiškų žinučių iš Rusijos gauna Lietuva?
– Informacinės atakos nesumažėjo. Pastaruoju metu iš Rytų pusės pakilo atvežamų subkultūrų banga kaip gazmanovai ir visi kiti abejotinos kultūrinės vertės renginiai. Apjungiami ir mūsų piliečiai. Bandoma užkabinti subkultūrinius kablius ir išlaikyti visuomenę visai kitoje informacinėje erdvėje. Mes įstojome į NATO ir ES, tačiau negalime sakyti, kad NATO valstybių žinios dominuotų mūsų informacinėje erdvėje. Manau, kas ES per mažai skiria dėmesio informacinei erdvei.
Iš Rusijos į Lietuvą atvažiuoja ansambliai ir transliuoja šovinistines Rytų idėjas. Atkreipkite dėmesį, kiek televizijoje nuperkama reklamos. Tarsi jie visiškai uzurpuoja reklaminį laiką ir atrodo, kad jų nepaprastai daug. Tuomet eilinis žmogelis pradeda galvoti: „Va, kokia jų galia ir jėga“. Taip neturėtų būti, nes mes esame Vakarų pasaulio dalis.
- Kaip būtų galima užkirsti kelią informaciniams karams?
– Jau yra užkertama, nes jau buvo neįsileisti ir ansambliai pačių piliečių iniciatyva. Manau, kad augantis pilietinis sąmoningumas turėtų padėti užkirsti tam kelią. Tikiuosi, kad žmonės atsigręš į Vakarų civilizacijos produktus.
Šiuo metu iškelta daug diskusinių klausimų. Pavyzdžiui, ir siuvenyrų dalykas: ar tikrai mūsų turistų lankomos vietos turėtų būti perkrautos matrioškomis?. Iš Lietuvos turėtų išsivežti Vyčius, Gedimino stulpus, trispalves ar kitus simbolius.
Mūsų vaikai turėtų atsisakyti pigių rusiškų žaidimų apie Petią ir Čepajevą. Turėtume pasirūpinti, kad jie žaistų žaidimus apie Radvilas, Algirdą ar kitus valdovus. Sprendimų priėmimo lygmenyje turėtų atsirasti valia ir finansavimas, kad viskas pajudėtų. Būtų puiku pasitelkti ir sąjungininkus, nes mūsų ir Rusijos resursai šiais klausimais yra nesulyginami.
- Šiuo metu daug kalbama apie nelojalius asmenis Viešojo saugumo tarnyboje. Galbūt ir Lietuvos kariuomenėje pasitaiko tokių asmenų?
– Buvo pastebėti pavieniai atvejai ir išreikštos keistos nuomonės maždaug prieš metus, tačiau mūsų vadovybė į tai žiūri labai rimtai. Kiekvienu atveju iš karto vyksta tarnybinis patikrinimas ir visa situacija išsiaiškinama. Deja, taip vadinamos penktosios kolonos atstovai būna visur ir tiesiog mes turime būti budrūs, nes jų gali bet kada atsirasti. Jei pamatomas žmogus, kuris simpatizuoja ne mūsų valstybės naudai, o priešiškos šalies naudai, tai tokiam žmogui ginkluotose pajėgose ne vieta.
- Prezidentė Dalia Grybauskaitė teigė, kad šiuo metu esame gerai pasirengę karinei šalies gynybai. Ką manote Jūs?
– Kariuomenė visada privalo būti pasirengusi atremti tas grėsmes. Stengiamasi, kad ji tokia ir būtų. Jau nuo 1991 metų, kai kūrėsi Lietuvos kariuomenė, ji buvo ne tik pasirengusi, bet kartu su visa visuomene stojo prieš tas grėsmes. Žinoma, jei piliečiams rūpės, kuo kariuomenė gyvena ir kaip, tai bus didžiausia parama.
Pastaruoju metu matomos teigiamos permainos. Užsipildo batalionai, kurie, cituojant kariuomenės vadą, prieš privalomos šauktinių tarnybos atstatymą buvo užpildyti tik iki 14 proc. Dabar matome, kaip bus papildytas ir rezervas šauktiniais, kurie išeis į atsargą po privalomosios karinės tarnybos. Vystosi ginklų pirkimo projektai: snaiperiniai ginklai, priešlėktuviniai ar nešiojami ginklai apie kuriuos svajojome dar 1991 metais, kai organizavome Seimo gynybą ir įsivaizdavome, kad rusų desantininkai gali atskristi sraigtasparniais ir gali nusileisti ant stogų. Rimtų haubicų procesas pajudėjo, kuriuos įsigysime iš vokiečių. Tai puiki netiesioginė ugnies parama mūsų batalionų kovinėms grupėms.
Labai svarbu paminėti, kad nėra vienos įrangos ar ginkluotės, kuri būtų panacėja. Būtina kalbėti apie sėkmingus paketus. Be to, nuolat vyksta karių apmokymai. Mūsų kariai perima patirtį ir patys perduoda savąją mūsų sąjungininkams.