Vyriausybė siūlė 2016 metais pareigūnų, politikų, teisėjų, tarnautojų pareiginę algą kaip ir šiemet skaičiuoti remiantis 130,5 euro baziniu dydžiu. Pagal šį dydį darbo užmokestis skaičiuojamas maždaug 50 tūkst. žmonių Lietuvoje. Seimas tam pritarė. Už įstatymo projektą balsavo 85 Seimo narių, prieš buvo 2, susilaikė 30.
Siūlo mažinti valdininkų skaičių
Parlamentaras Kęstutis Glaveckas teigė, kad šis klausimas labai jautrus daliai Lietuvos gyventojų, kurie gauna atlyginimą pagal šį įstatymą. „Daug buvo siūlymų jį padidinti keliais eurais. Bazinio dydžio pakėlimas 1 euru yra lygus 7 mln. eurų“, – teigė politikas, kuris pasisakė už dabar galiojančio dydžio išlaikymą.
„Mes esame ES, visa mūsų darbo jėga ir ši kategorija darbuotojų atrodo labai blogai. Jei kainos artėja prie euro zonos kainų, tai Lietuvos atlyginimai lieka vienoje vietoje – tai yra, trečioje vietoje nuo galo“, – sakė K.Glaveckas.
Petras Gražulis teigė, jog norint atkurti bazinį lygį iki buvusio prieš krizę reikėtų beveik 30 mln eurų. „Galbūt reikėtų mažinti valdininkų skaičių. Juk investuojama į kompiuterinį sektorių, tad valdininkų galėtų mažėti. Tačiau mūsų atlyginimai yra vieni mažiausių ES, ir tai skatina emigracija“, – kalbėjo parlamentaras.
„Pirmiausia turėtume atkurti visiems ikikrizinio lygio atlyginimus ir tik tada didinti politikams. Siūlau palikti bazinį lygį, o kitais metais surasti lėšų grįžti į ikikrizinį lygį“, – sakė P.Gražulis.
Save išvadino raupsuotaisiais
Mečislovas Zasčiurinskas Seimo klausė: „Kas Lietuvoje yra raupsuotas ir atstumtasis? Atsakymas paprastas – valstybės tarnautojai yra raupsuotieji. Žmonės, nuo kurių priklauso visas gyvenimas, kurie rengia įstatymo projektus. Ar jie gali būti raupsuotieji, kuriems neatkuriami ir neketinami atkurti atlyginimai?“ – kalbėjo politikas.
Politiko nuomone, keli milijonai eurų neturėtų būti ginčų objektu. „Atsimename naktinę reformą, kai atlyginimai buvo sumažinti, iš mamyčių atimtos išmokos, o iš pensininkų pensijos. Žadėjome, kad atėję į valdžią ištaisysime neteisybę, kuri buvo padaryta. Pradėjome grąžinti pensijas. Tačiau valstybės tarnautojų atžvilgiu turime kompleksą ar kažkokią baimę. Valstybės tarnautojų atlyginimai turi atitikti rinkoje esančių tarnautojų atlyginimus. Privatus verslas nuvilioja“, – kalbėjo parlamentaras.
Andrius Kubilius siūlė grąžinti Vyriausybei projektą, kad ji realiai ieškotų problemų sprendimų. Siūlė išskirti Seimo narius iš tos grupės ir rasti sprendimą, kad darbas ir kvalifikacija būtų vertinami.
Siūlė nedidinti atlyginimų
Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Gintaras Klimavičius teigė, kad parlamentas bet kuriuo atveju privalės patvirtinti bazinį pareiginės algos dydį, nes be jo negali būti apskaičiuojamas darbo užmokestis politikams, valstybės tarnautojams, pareigūnams ir teisėjams.
Pasak jo, dydžiui keisti turi būti labai svarios ekonominės priežastys – labai pagerėjusi arba labai pablogėjusi padėtis. Dabar ji yra gana stabili, bet dar ne tokia, kad būtų galima didinti algas.
Pastarąjį kartą bazinis algos dydis buvo keistas 2009 metais – prasidėjus ekonominei krizei jis sumažintas nuo 490 litų (144 eurų) iki 450 litų (130,5 euro).
Tačiau per krizę sumažinti dalies politikų, teisėjų, valstybės tarnautojų atlyginimai didėjo nuo 2013 metų spalio ir 2014 metų sausio, kai buvo atkurti sumažinti algų koeficientai. Konstitucinis teismas antikonstituciniu yra pripažinęs sprendimą, kuriuo darbo užmokestis valstybės tarnautojams ir teisėjams 2009 metais buvo sumažintas neproporcingai mažinant koeficientus ir priedus už kvalifikacines klases.
Teisėjų taryba anksčiau ragino didinti bazinį dydį. Teisėjų institucija teigė, kad ekonominiai rodikliai „neleidžia daryti išvadų dėl besitęsiančios sunkios valstybės ekonominės ir finansinės padėties“.
Konstitucinis teismas šiemet liepą paskelbė nenagrinėsiąs pareiginės algos bazinio dydžio atitikties Konstitucijai, nes tokiu būdu vertintų valstybės ekonomikos politiką, o to daryti neturi kompetencijos.
