„Pats siūlymas tai daryti yra neapgalvotas“, – BNS
trečiadienį sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių
mokslų ir instituto dėstytojas.
Pasak jo, toks pareiškimas gali paskatinti kaltinimus Lietuvai
pažeidinėjant tautinių mažumų teises.
„Vos tik perskaičius tokią žinutę man pirmoji mintis buvo –
nedaug tereikėtų laukti, kol šitos žinios bus išverstos į rusų
ir lenkų kalbas ir šitas buvusio VSD direktoriaus tezės galėsime
skaityti rusiškuose ir lenkiškuose žiniasklaidos šaltiniuose, ir
reakcija būtų labai nuspėjama: kad Lietuva skuba pažeidinėti
tautinių mažumų teises, riboti jų galimybes gauti išsilavinimą
savo gimtąją kalba“, – kalbėjo T.Janeliūnas.
„Tai tiesiog dovana galimoms propagandinėms klišėms, ir aš
esu nustebęs, kaip buvęs saugumo pareigūnas, kuris puikiai žino
visas propagandos subtilybes, taip neapgalvotai išdėstė savo
nuomonę“, – pridūrė jis.
Pasak T.Janeliūno, spręsti tautinių mažumų mokyklose
kylančias problemas reikia, bet dėl atskirų atvejų negalima
abejoti visa tautinių mažumų švietimo sistema.
„Bandymas uždaryti tautinių mažumų mokyklas sukeltų
didžiulį bendruomenių pasipiktinimą, nekalbant apie politines
jėgas, kurios naudojasi tokiomis problemomis. Aš tikrai esu
įsitikinęs,kad tose pačiose mokyklose galima užtikrinti normalų
lavinimosi procesą, o jei jose yra žalingų veiklų, reikia spręsti
konkrečias problemas – galbūt daugiau dėmesio skirti, nereikia jų
užmiršti, daugiau domėtis, stebėti, kas ten vyksta“, – kalbėjo
T.Janeliūnas.
Buvęs Valstybės saugumo departamento vadovas G.Grina po naujų
žiniasklaidos pranešimų apie Rusijon į stovyklas vykusius
tautinių mažumų mokyklų moksleivius iškėlė idėją atsisakyti
tautinių mažumų mokyklų.
„Tokios mokyklos visiškai neugdo pilietiškumo, nes jos yra
izoliuotos tautinės visuomenės prasme. Jei mokykla grindžiama ne
bendros, o tautinės mažumos pagrindu, vadinasi, jie remiasi
kažkokiu kitu pagrindu. Ir ką mes matėme pernai, ką matome šiemet
– niekas nesikeičia, kiekvienas direktorius aiškina savo tiesą, o
problema išlieka“, – BNS trečiadienį sakė G.Grina.
Buvęs VSD vadovas nesiėmė vertinti, ar tokius siūlymus
įmanoma įgyvendinti dėl Lietuvos tarptautinių įsipareigojimų.
Europos Tarybos Tautinių mažumų apsaugos konvencija numato, kad
tose teritorijose, kuriose tradiciškai arba gausiai gyvena tautinėms
mažumoms priklausantys asmenys, šalys „stengiasi kiek įmanoma
užtikrinti, kad mažumoms priklausantys asmenys turėtų reikiamas
galimybes mokytis tos mažumos kalbos arba mokytis ta kalba“.
Vis dėlto buvęs VSD vadovas sutiko, kad politikai nesiryžtų
imtis tokių drastiškų priemonių ir savo siūlymą sakė esant
idėja „pamąstymui“. „Tai yra žiaurus politinis sprendimas,
aš tikrai nemanau, kad mūsų politikai tokius dalykus ryžtųsi
daryti, bet pamąstymui – matome, kad problema tik gilėja“, –
tvirtino G.Grina.
Siūlymą dėl tautinių mažumų mokyklų naikinimo jis paskelbė
socialiniame tinkle „Facebook“, po naujų pranešimų apie
tautinių mažumų mokyklų moksleivių keliones į stovyklas
Rusijoje. Naujienų portalas 15min. lt šią savaitę paskelbė, kad
vasarą grupė Visagino skautų vyko į Rusijos jaunųjų žvalgų
organizacijos stovyklą, kur mokėsi žygiuoti, maskuotis, šaudyti,
mėtyti granatas.
Taip pat teisėsauga aiškinasi Vilniaus miesto tautinių mažumų
mokyklos moksleivių dalyvavimo Rusijoje rengiamose sukarintose
stovyklose „Sojuz“ aplinkybes.
„Akivaizdu, kad Švietimo ir mokslo ministerija nesuvaldo
situacijos, tai laikas priimti valinį politinį sprendimą ir
naikinti „švietimo getus“ – valdiškas mokyklas
„kitataučiams“. Tautinę kultūrą galima puoselėti
šeštadieninėse mokyklose, bažnyčiose (cerkvėse) ir pan. O jei
kas nors įkurtų privačią mokyklą „kitataučiams“, tokių
diplomų nepripažinti (neskaitau NATO šalių diplomatų
mokyklų)“, – reaguodamas į naujausią publikaciją paskelbė
G.Grina.