Jis atmetė koalicijos partnerių kaltinimus, kad būtent jo
iniciatyva dalis „darbiečių“ nebalsavo dėl Konstitucijos
pataisos ir dėl to ji nebuvo priimta.
„Manyčiau, kad šitas klausimas turėtų būti išspręstas.
Turėtų būti atiduota rinkėjams spręsti, ar politikai tinka į
vienas, kitas pozicijas, ar ne“, – antradienį BNS sakė
V.Mazuronis.
Kita vertus, jis teigė, kad tokie rezonansiniai klausimai
neturėtų būti sprendžiami rinkimų laikotarpiu.
„Tik iš patirties galvoju, kad reikėtų stengtis tuos
klausimus spręsti ne prasidėjus rinkimų kampanijai. O ji
praktiškai Lietuvoje jau prasidėjusi. Jeigu kalbame apie Laisvės
premiją ar Konstitucijos keitimą, tai įneša nereikalingą
politinę įtampą, nepadeda spręsti tų klausimų“, – svarstė
Darbo partijos pirmininkas.
V.Mazuronis neigė prašęs dalies Seimo „darbiečių“
nebalsuoti dėl Konstitucijos, turėjusios atverti kelią R.Paksui į
Seimo ir prezidento rinkimus, pataisos.
Tai antradienį Seime žurnalistams pranešė socialdemokratų
lyderis premjeras Algirdas Butkevičius. „Labai negražiai
pasielgta. Manau, kad toks balsavimas įvyko dėl to, kad dabartinis
jų partijos pirmininkas davė nurodymus, kiek aš turiu informacijos
iš Darbo partijos frakcijos kai kurių narių, kad dalis Seimo narių
neateitų į balsavimą“, – sakė A.Butkevičius.
Iš 29 Darbo partijos frakcijos narių balsuojant šiuo klausimu
Seime dalyvavo 14 parlamentarų.
„Nedalyvavau frakcijos posėdyje, kuriame buvo priimtas
sprendimas dėl laisvo balsavimo. Nežinau, iš kur premjeras paėmė
tokias žinias“, – tvirtino V.Mazuronis.
Jis sakė, kad partijos valdyba diskutavo, kaip reikėtų balsuoti
dėl minėtos Konstitucijos pataisos, ir nutarta, jog sprendimą
priims frakcija.
Po balsavimo „Tvarkos ir teisingumo“ seniūnas Petras
Gražulis „darbiečius“ apkaltino išdavyste.
Tačiau ir „darbiečiai“, ir „tvarkiečiai“ antradienį
teigė, kad dėl šio incidento valdančioji koalicija nesubyrės.
„Nesvarstome to klausimo ir nesvarstysime. Valdančiąją
koaliciją sudaro ne tik „Tvarka ir teisingumas“ ir Darbo partija,
koalicijos ašis yra socialdemokratai, o jie visi balsavo už
Konstitucijos pataisą, net premjeras buvo atvykęs“, – BNS sakė
P.Gražulis.
Santykius su „darbiečiais“ jis apibūdino kaip pašlijusius.
Darbo partijos pirmininkas V.Mazuronis irgi tvirtino, kad
„darbiečiai“ toliau dirbs koalicijoje kaip dirbę.
„Esame pasirašę koalicijos sutartį, jokių jos pažeidimų
aš nematau, tie klausimai ar Vyriausybės programa, kuri vykdoma, man
atrodo, sėkmingai vykdoma. Mes, Darbo partija, toliau dirbsime
Vyriausybėje ir Seime. Mums atrodo, kad ta koalicija sprendžia
klausimus gerai. O už kitus koalicijos partnerius sunku kalbėti“,
– BNS sakė jis.
Antradienį Seimas nepriėmė Konstitucijos pataisos, kuri būtų
atvėrusi kelią R.Paksui kandidatuoti Seimo ir prezidento rinkimuose.
Už ją balsavo 83 parlamentarai, prieš buvo 11, 13 susilaikė.
Tam, kad pataisa būtų priimta, už ją privalėjo balsuoti ne
mažiau kaip du trečdaliai visų Seimo narių, tai yra ne mažiau
kaip 94 parlamentarai.
„Tvarkiečiai“ siekė pakeisti 56 Konstitucijos straipsnį ir
nustatyti, kad „Seimo nariais negali būti renkami šiurkščiai
pažeidę Konstituciją arba sulaužę priesaiką asmenys, kuriuos
apkaltos proceso tvarka Seimas pašalino iš užimamų pareigų ar
kurių Seimo nario mandatą panaikino, jeigu nuo tokio asmens
pašalinimo iš užimamų pareigų ar jo Seimo nario mandato
panaikinimo nepraėjo 10 metų“.
Minėta pataisa, ją priėmus, būtų atvėrusi kelią R.Paksui
dalyvauti ne tik Seimo rinkimuose, bet ir kovoti dėl prezidento
posto. Mat Konstitucijoje numatyta, kad į prezidentus kandidatuoti
gali tas Lietuvos pilietis, kuris gali būti renkamas ir Seimo nariu.
Konstitucijos pataisa inicijuota, nes Europos Žmogaus Teisių
Teismas daugiau nei prieš ketverius metus yra konstatavęs, jog
draudimas R.Paksui iki gyvos galvos dalyvauti Seimo rinkimuose yra
neproporcingas. Strasbūro teismo sprendimų įgyvendinimą
prižiūrintis Europos Tarybos Ministrų komitetas pernai paragino
Lietuvą priimti Konstitucijos pataisas, kurios leistų R.Paksui
dalyvauti parlamento rinkimuose. Dėl galiojančio draudimo Lietuvai
pritaikyta vadinamoji „sustiprintos priežiūros procedūra“.
R.Paksas negali dalyvauti prezidento ir Seimo rinkimuose nuo 2004
metų, kai per apkaltą buvo pašalintas iš prezidento pareigų.
Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad pareigų per apkaltą
netekęs asmuo iki gyvos galvos negali eiti pareigų, kurioms
reikalinga konstitucinė priesaika. Pakeisti šią nuostatą galima
tik pakeitus Konstituciją.
R.Paksas iš prezidento pareigų buvo pašalintas 2004 metų
balandį per apkaltos procedūrą. Konstitucinis Teismas pripažino,
kad jis sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją,
kai išimties tvarka savo finansiniam rėmėjui Jurijui Borisovui
suteikė Lietuvos pilietybę.