Politologai atskleidė, kas lėmė E. Pašilio paskyrimą

Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) politologas Alvidas Lukošaitis E.Pašilio pasirinkimą siejo su tuo, kad kandidatas sugebėjo palikti gerą įspūdį.

„Labai daug kas susiję ir su asmenybe ir tai iš karto matosi. Kai yra tokio lygio skyrimas ir tokio lygio pretendentai, kandidatai išeina į viešumą, drumzlės tuose diskursuose labai greitai pasimato – ar žmogiškos savybės, ar kompetencijos savybės, ar elementarus pilietinis susivokimas“, – BNS sakė A.Lukošaitis.

„Matau visumą ir ji yra žymiai gražesnė nei prieš tai buvusių (kandidatų)“, – pridūrė jis.

Vytauto Didžiojo universiteto Socialinių mokslų fakulteto dekano Algio Krupavičiaus vertinimu, šis kandidatas pasirinktas ir dėl pasikeitusios prezidentės taktikos parenkant kandidatą.

„Prezidentė elgėsi kitaip – bandė ieškoti dialogo. (...) Paskutiniame etape išryškėjo tai, kad prezidentė konsultavosi su Seimo pirmininke, su premjeru. Antras veiksnys – kandidatas elgėsi tikrai racionaliai, labai tiksliai ir paliko nuosaikaus kandidato įspūdį“, – komentavo A.Krupavičius.

TSPMI direktorius Ramūnas Vilpišauskas atkreipė dėmesį ir į tai, jog Seimo nariai suvokė situacijos rimtumą.

„Daugiau Seimo narių suvokė, kad tokia padėtis, kai Generalinė prokuratūra dirba be nuolatinio vadovo, kenkia šiai institucijai ir jos darbui. Galbūt toks suvokimas tapo stipresnis už norą žaisti tarpinstitucinės politikos žaidimus“, – sakė jis.

Pagal Konstituciją, generalinį prokurorą skiria ir atleidžia prezidentas Seimo pritarimu. Ankstesnėms dviem prezidentės teiktoms kandidatūroms Seimas nepritarė. Pasak A.Lukošaičio, taip ilgai trukusios generalinio prokuroro paieškos buvo iš dalies nulemtos dabar esančios aukštų pareigūnų skyrimo tvarkos.

„Seimo, prezidento santykius skiriant aukštus valstybės pareigūnus, ar konstitucinio lygmens, ar žemesnio, visad būdavo sudėtingumų – dabar porą kartų pasikartojo dėl to paties pareigūno, o šiaip nieko ypatingo tame neįžiūrėčiau – turint tokią Konstituciją, tokią sistemą, ji labai dažnai įstringa dėl politinių priežasčių. Reikia tik atitinkamos konjunktūros ir galime tikėtis tokių situacijų“, – kalbėjo politologas.

Seimas jau yra atmetęs du valstybės vadovės kandidatus į generalinius prokurorus. Spalio mėnesio pradžioje parlamentarai nepritarė siūlymui generaline prokurore skirti Kaišiadorių apylinkės teismo pirmininkę Editą Dambraukienę. Vasarą atmesta Kauno apygardos teismo pirmininko Nerijaus Meilučio kandidatūra. Nepaskyrus vadovo, laikinai prokuratūrai toliau vadovavo generalinio prokuroro pavaduotojas Darius Raulušaitis.