Kartu ji pabrėžia, kad lėtinis alkoholizmas yra paplitęs labiau
nei manyta – tą konstatavo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės
departamentas, nustatęs, kad pagalbos Lietuvoje reikėtų 150 tūkst.
žmonių, o ne 50 tūkst., kaip manyta iki šiol.
„Pasakyti, kad apskritai visus uždarysime, kaip buvo
sovietmečiu, į gydymo ir darbo profilaktoriumus (...), ne tuo keliu
yra ėjimas. Šiandien mes turime priverstinį gydymą teismo
sprendimu. Yra parengtas Narkologinės priežiūros įstatymo projekto
atskiras straipsnis, kad būtent tas priverstinumas maždaug būtų
gydyme nuo alkoholio kaip yra nuo narkotikų gydyme. Tiesiog yra
prilyginama šita priklausomybė, tos situacijos, kada žmogui reikia
padėti, prie tų, kurie vartoja narkotikus. Tai yra projektas, kurį
reikia pradėti derinti“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė
ministrė.
Narkologinės priežiūros įstatymas šiuo metu numato, kad
„narkologiniai ligoniai priverstinai hospitalizuojami Lietuvos
Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymo nustatyta
tvarka ir sąlygomis“, o „paprastas girtumas negali būti
priverstinės hospitalizacijos pagrindas“.
Apie priverstinį gydymą nuo alkoholizmo ministrė prakalbo po
šį rudenį įvykusios tragedijos Kražių miestelyje, kai nužudytos
keturios moterys – manoma, kad jos tapo girtaujančio vyro aukomis.
Po šios nelaimės specialistai, be kita ko, ėmė kalbėti apie
nepakankamą pagalbos prieinamumą norintiems gydytis nuo alkoholizmo.
Ministrės aiškinimu, bus svarstoma galimybė tokiems pacientams
kompensuoti reikalingus vaistus.
„Strategija numatyta, šiandien taip pat suderinta yra su
premjeru, kad viename iš artimiausių Vyriausybės posėdžių bus
pristatomas planas, kurį parengė Narkotikų, tabako ir alkoholio
kontrolės departamento direktorė“, – paklausta, ar ministerija
imsis žingsnių, kad būtų įteisintas vaistų nuo alkoholizmo
kompensavimas, sakė ministrė.
R.Šalaševičiūtės teigimu, Narkotikų, tabako ir alkoholio
kontrolės departamentui rengiant kovos su alkoholizmu planą ir
paaiškėjo didesnis nei tikėtasi šios problemos paplitimas.
„Kas yra skaudžiausia – mes tokių asmenų turime daugiau negu
buvo skaičiuojama. Sergančių lėtiniu alkoholizmu, jeigu pirminiame
variante buvo sakoma, kad pagalbos reikėtų 50 tūkst. žmonių,
dabar mes jau kalbame apie 150 tūkst.“, – sakė ministrė.
Anot jos, tarp plane siūlomų priemonių – alkoholio branginimas.
„Iš atlikto tyrimo matosi, kuria kryptimi turime eiti – be
abejo, prieinamumo mažinimas, reklamos mažinimas ir tendencija
turėtų būti ta, kad didintume kainas, būtent didintume akcizus.
Yra trys keliai, kurie padėtų judėti į priekį“, – sakė
ministrė.
Jos aiškinimu, prevencija turi prasidėti nuo ikimokyklinio
ugdymo įstaigų. Būtent prevencijai, taip pat socialinei reklamai
bus naudojamas nuo sausio pradedantis veikti Valstybinis visuomenės
sveikatos stiprinimo fondas, kurį sudarys 0,5 proc. nuo akcizų,
surinktų už prekybą alkoholiu. Skaičiuojama, kad 2016 metais
fondas sudarys beveik 1,3 mln. eurų. Šio fondo lėšų neplanuojama
skirti gydymui ar vaistams kompensuoti.
„Gydymui priverstiniam, pusiau priverstiniam, sakykime, – tos
paslaugos turi būti apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo
fondo. Lygiai vienodai kaip ir kompensuojami vaistai – dar šitas
klausimas nepradėtas spręsti, tačiau vaistų yra. Inovatyvūs yra
labai brangūs, mėnesiui 300 eurų kainuoja, tie vaistai, kurie, kaip
sakė Vilniaus priklausomybės ligų centro direktorius daktaras
Emilis Subata, pripažinti kaip padedantys, mėnesiui kainuoja 10
eurų, bei kai kuriai kategorijai asmenų, priklausomų nuo alkoholio,
ir jie yra neprieinami“, – aiškino ministrė.