Kartu ji pabrėžia, kad lėtinis alkoholizmas yra paplitęs labiau nei manyta – tą konstatavo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas, nustatęs, kad pagalbos Lietuvoje reikėtų 150 tūkst. žmonių, o ne 50 tūkst., kaip manyta iki šiol.
„Pasakyti, kad apskritai visus uždarysime, kaip buvo sovietmečiu, į gydymo ir darbo profilaktoriumus (...), ne tuo keliu yra ėjimas. Šiandien mes turime priverstinį gydymą teismo sprendimu. Yra parengtas Narkologinės priežiūros įstatymo projekto atskiras straipsnis, kad būtent tas priverstinumas maždaug būtų gydyme nuo alkoholio kaip yra nuo narkotikų gydyme. Tiesiog yra prilyginama šita priklausomybė, tos situacijos, kada žmogui reikia padėti, prie tų, kurie vartoja narkotikus. Tai yra projektas, kurį reikia pradėti derinti“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė ministrė.
Narkologinės priežiūros įstatymas šiuo metu numato, kad „narkologiniai ligoniai priverstinai hospitalizuojami Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymo nustatyta tvarka ir sąlygomis“, o „paprastas girtumas negali būti priverstinės hospitalizacijos pagrindas“.
Apie priverstinį gydymą nuo alkoholizmo ministrė prakalbo po šį rudenį įvykusios tragedijos Kražių miestelyje, kai nužudytos keturios moterys – manoma, kad jos tapo girtaujančio vyro aukomis.
Po šios nelaimės specialistai, be kita ko, ėmė kalbėti apie nepakankamą pagalbos prieinamumą norintiems gydytis nuo alkoholizmo. Ministrės aiškinimu, bus svarstoma galimybė tokiems pacientams kompensuoti reikalingus vaistus.
„Strategija numatyta, šiandien taip pat suderinta yra su premjeru, kad viename iš artimiausių Vyriausybės posėdžių bus pristatomas planas, kurį parengė Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktorė“, – paklausta, ar ministerija imsis žingsnių, kad būtų įteisintas vaistų nuo alkoholizmo kompensavimas, sakė ministrė.
R.Šalaševičiūtės teigimu, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui rengiant kovos su alkoholizmu planą ir paaiškėjo didesnis nei tikėtasi šios problemos paplitimas.
„Kas yra skaudžiausia – mes tokių asmenų turime daugiau negu buvo skaičiuojama. Sergančių lėtiniu alkoholizmu, jeigu pirminiame variante buvo sakoma, kad pagalbos reikėtų 50 tūkst. žmonių, dabar mes jau kalbame apie 150 tūkst.“, – sakė ministrė.
Anot jos, tarp plane siūlomų priemonių – alkoholio branginimas.
„Iš atlikto tyrimo matosi, kuria kryptimi turime eiti – be abejo, prieinamumo mažinimas, reklamos mažinimas ir tendencija turėtų būti ta, kad didintume kainas, būtent didintume akcizus. Yra trys keliai, kurie padėtų judėti į priekį“, – sakė ministrė.
Jos aiškinimu, prevencija turi prasidėti nuo ikimokyklinio ugdymo įstaigų. Būtent prevencijai, taip pat socialinei reklamai bus naudojamas nuo sausio pradedantis veikti Valstybinis visuomenės sveikatos stiprinimo fondas, kurį sudarys 0,5 proc. nuo akcizų, surinktų už prekybą alkoholiu. Skaičiuojama, kad 2016 metais fondas sudarys beveik 1,3 mln. eurų. Šio fondo lėšų neplanuojama skirti gydymui ar vaistams kompensuoti.
„Gydymui priverstiniam, pusiau priverstiniam, sakykime, – tos paslaugos turi būti apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo. Lygiai vienodai kaip ir kompensuojami vaistai – dar šitas klausimas nepradėtas spręsti, tačiau vaistų yra. Inovatyvūs yra labai brangūs, mėnesiui 300 eurų kainuoja, tie vaistai, kurie, kaip sakė Vilniaus priklausomybės ligų centro direktorius daktaras Emilis Subata, pripažinti kaip padedantys, mėnesiui kainuoja 10 eurų, bei kai kuriai kategorijai asmenų, priklausomų nuo alkoholio, ir jie yra neprieinami“, – aiškino ministrė.
