Lietuvos politikams įvykiai Lenkijoje kelia nerimą

Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas socialdemokratas Benediktas Juodka sako, kad įvykiai Lenkijoje rūpi visai Europai ir jau sausį Lietuvos kaimynė gali sulaukti kritiško atsako iš Europos Komisijos (EK).

„Lenkijoje vyksta tokie dalykai, kurie demokratijos požiūriu nelabai geri. Bet kokiu atveju rinkimai lemia, kas ateina į valdžią, ir šiandien yra taip, kad vienose rankose ir Prezidentūra, ir Vyriausybė, ir Seimo dauguma be jokių koalicijų. Tai trys veiksniai, kurie sutelkia valdžią vienos partijos rankose, tai blogai ar gerai – nepasakysi, taip lėmė rinkėjai. Bet tai, ką daro vienose rankose sutelkta valdžia, kelia tam tikrą nerimą“, – ketvirtadienį BNS sakė B.Juodka.

„Konstitucinio Tribunolo reforma, kai iš 15-os tribunolo narių penkis buvo paskyręs dar praėjęs Seimas, tai tie penki buvo staigiai pakeisti kitais, kišamasi į Konstitucinio Tribunolo ne tik struktūrą, bet ir priėmimų galią. Dar blogiau bus, jei pradės koreguoti žiniasklaidos laisvės principus, tiek naujausi sprendimai, kuriuos sinchronizuotai daro prezidentas, Vyriausybė ir Seimo dauguma, rodo, kad su demokratija nėra gerai, ir tai kelia tam tikrą nerimą, ne tik viduje, pačioje Lenkijoje, juk vyksta demonstracijos, opozicija nepatenkinta, bet dėmesį į įvykius Lenkijoje atkreipė ir Europos Komisija, Europos Parlamentas. Sausį EK bus svarstoma dalykai, kurie vyksta Lenkijoje“, – kalbėjo komiteto vadovas.

Pasak jo, Lietuvai ypač turėtų rūpėti, kad kaimyninėje valstybėje nebūtų demokratijos pažeidimų. „Jei trumpai drūtai, Lenkijos vidiniai procesai kelia šiokį tokį nerimą ir patiems lenkams, ir visai Europai, o kadangi mes esame kaimynai, labai svarbu, kad nebūtų pažeisti demokratijos principai. Tai didelė Centrinės ir Rytų Europos valstybė su gerai besivystančia ekonomika, todėl būtų labai negerai, jei būtų blogai su demokratija“, – sakė B.Juodka.

Liberalų sąjūdžio atstovas europarlamentaras Petras Auštrevičius sako, jog Lenkijos valdančiųjų veiksmai pamina Europos vertybes. „Atvirai pasakysiu – turėjau geresnių prognozių Lenkijai, bet kuo toliau, tuo apima didesnis nerimas, ir ne dėl to, kad nauja Vyriausybė atėjo į valdžią, o dėl to, kaip ji pradėjo tvarkyti reikalus šalyje, ypač reikalus, susijusius su teisės viršenybe, su viešųjų institucijų kontrole ir bandymu primesti tam tikrą diskusiją bei politinę liniją visuomenei. Matydamas tai sakau, kad Lenkija, mano manymu, bent jau valdanti koalicija, šiuo metu elgiasi neeuropietiškai“, – BNS sakė P.Auštrevičius.

Liberalas baiminosi, kad Lenkija nepakartotų Vengrijos scenarijaus – Europos Parlamentas yra priėmęs kelias rezoliucijas, kuria pareiškė susirūpinimą dėl žmogaus teisių ir demokratijos padėties Vengrijoje.

„Aš manau, kad Lenkija, ko gero, bus po Vengrijos, dėl kurios Europos Parlamente mes esame priėmę rezoliuciją, ir apskritai ši valstybė yra dažnai minima, dėl jos vadovybės veiksmų diskutuojama. Lenkija turi visas galimybes tapti tokia valstybe ir aš manau, kad greitai būtent taip ir atsitiks, nes, būkime atviri, opozicija nemiega, ji kelia šiuos klausimus, o Europos Parlamentas turi prievolę reaguoti“, – pabrėžė P.Auštrevičius.

Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkas socialdemokratas Gediminas Kirkilas įvykius Lenkijoje stebi su nerimu, bet viliasi, kad visuomenė valdžią privers ieškoti kompromisų.

„Su nerimu stebime įvykius Lenkijoje, sprendimai dėl Konstitucinio Tribunolo, žiniasklaidos laisvės tikrai baugina. Tikiuosi, Lenkijoje yra pilietinė visuomenė, kuri nepasiduos tokiam spaudimui. Tikiuosi, valdžia susipras, ras kompromisus, ne veltui Lenkijoje stipri piliečių visuomenė, ji visada tokia buvo. Jei ji atsispyrė totalitarizmui, juo labiau ji šitoje situacijoje turi atsispirti, tai aš tikiuosi, kad bus pasiekti kokie nors kompromisai“, – BNS sakė G.Kirkilas.

Tuo tarpu Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų lyderis europarlamentaras Gabrielius Landsbergis siūlo Lenkijos valdžiai duoti daugiau laiko apsiprasti su naujomis galiomis.

„Aš pritarčiau tiems žmonėms, kurie sako, kad reikia dar duoti laiko Vyriausybei įsivažiuoti ir rasti naujai įgytas galias, iš tiesų dabar daugiau galių turi naujai išrinkta Lenkijos vadovybė, bet vis dėl to reiktų pasimokyti iš negerų pavyzdžių, kurie buvo Vengrijoje, ir nekartoti tokių klaidų. Nes tikrai Viktoras Orbanas dėl savo kai kurių sprendimų susipyko su daugeliu Europos, pasaulio lyderių, buvo išstumtas iš sprendimų priėmimo, jo nebeklausydavo netgi tada, kai jis teisingai kalbėdavo, vien dėl praeities klaidų. Aš labai tikiuosi, kad Lenkijos naujai išrinkta valdžia neseks šiuo keliu ir supras, kad jos įvaizdis, signalas Vakarams yra nepaprastai svarbus, kad nesužalotų savo patikimumo“, – BNS sakė G.Landsbergis.

Lenkijos konservatyvioji vyriausybė trečiadienį perėmė visuomeninės žiniasklaidos kontrolę, kai parlamentas paskubomis priėmė naują įstatymą, suteikiantį įgaliojimus tiesiogiai skirti visuomeninių transliuotojų vadovus, nors Europos Sąjunga reiškė susirūpinimą, o žmogaus teisių organizacijos smerkė šią reformą.

Anksčiau šią savaitę prezidentas Andrzejus Duda (Andžejus Duda) pasirašė teisės aktus, numatančius Lenkijos konstitucinio teismo reformą, nors prieš ją buvo protestuojama masinėse demonstracijoje, o opozicija tvirtino, kad tie pakeitimai kelia grėsmę teismų nepriklausomybei.