Jūs abejojate: jei tai būtų automobilis, rizikuotumėte mažiau – registre liktumėte nurodytas kaip savininkas, kol pirkėjas iki galo atsiskaitytų. Jei pirkėjas nepajėgtų atsiskaityti ar bankrutuotų, įrodyti, kam priklauso prekės, nebūtų sunku.
Tačiau kaip elgtis parduodant įrenginius, kompiuterinę techniką, įvairią neregistruojamą žemės ūkio techniką? Ar prekybininkas gali įrodyti savo teises į daiktus, jei pirkėjas, visiškai neatskaitęs, taptų nemokus?
„Tokiais atvejais Civilinis kodeksas numato priemonę pardavėjo teisių apsaugai – tai Centrinės hipotekos įstaigos tvarkomas Sutarčių registras. Šiame registre registruojamos kilnojamųjų daiktų pirkimo ir pardavimo išsimokėtinai, pirkimo ir pardavimo su teise atpirkti ir lizingo sutartys“, – sako Centrinės hipotekos įstaigos vyriausiasis patarėjas Arnoldas Tomaševičius.
Viešumas – sąlyga atgauti pinigus
Kaip, pirkėjui tapus nemokiam, apsisaugoti nuo pardavėjui priklausančio daikto arešto? Pirkimo ir pardavimo išsimokėtinai, arba lizingo, sutartys išskirtinės tuo, kad pardavėjas nuosavybės teisę išsaugo tam tikrą laiką ir po daikto perdavimo pirkėjui. Ši sutarties sąlyga galioja tik sutarties šalims, todėl apie atsiskaitymą dalimis gali būti nežinoma pirkėjo kreditoriams ir kitiems tretiesiems asmenims. Todėl kreditoriai gali pradėti išieškojimą iš vis dar pardavėjui priklausančio daikto, nežinodami, kad už jį dar neatsiskaityta.
Perduotų neregistruojamų daiktų nuosavybės teisę pardavėjas galės įrodyti tik tuo atveju, jeigu pirkimo ir pardavimo išsimokėtinai (arba lizingo) sutartis bus viešai žinoma, t.y. įregistruota Centrinės hipotekos įstaigos Sutarčių registre.
Neregistruojamų daiktų registras – tik verslui
Sutarčių registre įrašomos tos sutartys, kai išsimokėtinai (taip pat ir su teise atpirkti) arba lizingo būdu parduodami būtent neregistruojami daiktai. Jie turi būti įsigyti paslaugoms teikti arba įmonės verslui.
„Jei sutarties dalykas – daiktas, kuris yra registruotas atitinkamame registre (pavyzdžiui, kelių transporto priemonė, orlaivis), tokios sutartys Sutarčių registre neregistruojamos“, – aiškina Centrinės hipotekos įstaigos atstovas.
Galimi atvejai, kai lizingo objektas registruojamas viešame registre, bet lizingo gavėjo veikloje bus naudojamas jo neregistruojant. Tokios sutartys gali būti registruojamos Sutarčių registre: pavyzdžiui, pagal lizingo sutartį įsigyjamos transporto priemonės, turint tikslą ne jas naudoti lizingo gavėjo veikloje, o jas parduoti. Arba, pavyzdžiui, krautuvas ar traktorius neregistruojamas, nes naudojamas tik įmonės teritorijoje.
Ramus miegas – už 1,45 euro
Deja, pasitaiko atvejų, kai lizingo davėjas dėl sutarties registravimo susivokia per vėlai: dėl įregistravimo procedūros kreipiamasi pasibaigus sutarties registravimo terminui, o dėl lizingo gavėjo įsiskolinimų areštuojamas turtas. „Tokiais atvejais prekės pardavėjui nebegalime padėti“, – pažymi A.Tomaševičius. – Duomenys registrui teikiami elektroniniu būdu, tad sutartį įregistruoti nesunku ir netrunka daug laiko, atlyginimas už sutarties įregistravimą – tik 1,45 euro. Tai tikrai nedidelė kaina, lyginant su rūpesčiais, kurių gali kilti ateityje, ypač jei lizingo gavėjui pradedamos bankroto procedūros.“
Dėl sutarties registravimo gali kreiptis bet kuri sutarties šalis, tačiau dažniausiai kreipiasi lizingo davėjai. „Tai suprantama, nes būtent lizingo davėjui gali kilti neigiamų pasekmių, jei tokios sutarties neįregistruotų“, – aiškina Centrinės hipotekos įstaigos specialistas.
Detalus aprašymas – būtinas
Dažniausiai registruojamos sutartys dėl įvairios žemės ūkio technikos, įrengimų, kompiuterių.
Daiktų vertė neturi būti nurodoma, tačiau svarbu, kad daiktai pranešime būtų tinkamai aprašyti.
Daiktas turi būti apibūdintas individualiais ar rūšiniais požymiais taip, kad jį būtų galima identifikuoti: nurodomas daikto pavadinimas (jeigu yra, markė bei modelis), kiekis, taip pat serijos numeris arba matmenys, arba kiti duomenys, leidžiantys atskirti daiktą nuo kitų panašių daiktų.
Daugiau kaip 80 proc. paieškų Sutarčių registre atlieka antstoliai – kad išsiaiškintų, ar gali nukreipti išieškojimą į dažniausiai lizingu įsigytą daiktą. Tad sutarties įregistravimas – patikima lizingo davėjo teisių apsauga lizingo gavėjo bankroto atveju. Ir tai paprasčiausias būdas išsiaiškinti, kam priklauso daiktas: skolininkui ar lizingo davėjui.
Iš pirmų lūpų
Juozas Bernatonis Teisingumo ministras
„Galime pasidžiaugti, kad Lietuvoje efektyviai veikia lizinguojančio pardavėjo teises apsaugantis registras. Kadangi lizingo būdu parduodantis asmuo nuosavybės teisę kurį laiką išsaugo ir kai daiktu faktiškai jau disponuoja pirkėjas, už simbolinį mokestį tikrai apdairu užsitikrinti savo teises, jei pirkėjas turėtų skolų kreditoriams. Žinoma, šis veiksmas turi būti atliktas laiku.“
Daugiau informacijos www.hipotekosistaiga.lt
Parengta bendradarbiaujant su Centrine hipotekos įstaiga
