Kokioje aplinkoje užaugo žmogus, įmetęs į šulinį 2 metų sūnų ir 4 mėnesių dukterį? Kaip jis virto siaubą keliančiu monstru, nuolat daužiusiu savo 26 metų sugyventinę Liną Cvilikaitę?
Kodėl artimieji nesugebėjo jo sustabdyti?
Iš Šilutės rajono kilusioje Antano ir Filomenos Berų šeimoje augo keturi vaikai – du broliai ir dvi seserys. Aurelijus šeimoje buvo jauniausias.
Daugiau nei prieš du dešimtmečius visa šeima persikėlė į Kėdainių kraštą. Jos nariai, išskyrus jaunėlį, nekėlė jokių rūpesčių, nepiktnaudžiavo svaigalais.
Patarimai tik suerzindavo
Atkūrus nepriklausomybę A.Bero tėvai nusprendė tapti ūkininkais – įsigijo valdą Saviečių kaime ir netoli jos esančios žemės.
„Aurelijaus tėvas atvažiuodavo pas mus deklaruoti pasėlių.
Jis buvo keistokas – mėgdavo daug kalbėti, pasakodavo vaizdingas istorijas, bet niekuomet nesielgė piktybiškai“, – pasakojo Pelėdnagių seniūnijos socialinė darbuotoja Vilma Paškevičienė.
Užaugę Berų vaikai išsibarstė po įvairias vietoves – viena duktė išvyko į Kauną, kita apsigyveno Ukmergės rajone.
Sulaukęs pilnametystės Aurelijus išvyko į Jonavą, kur jau anksčiau buvo įsikūręs jo vyresnysis brolis.
„Aurelijus už mane 15 metų jaunesnis. Rūpinausi juo kaip broliu, priėmiau gyventi savo būste. Jis buvo įgijęs traktorininko, kalvio ir suvirintojo specialybes, dirbo bendrovėje „Achema“.
Anksčiau jis į svaigalus nebuvo įjunkęs – turėjo automobilį, lankydavo tėvus“, – prisimena geležinkelių įmonėje frezuotoju dirbantis Antanas.
Artimiesiems krito į akis nervingas jaunėlio būdas – kilus barniui jis dažnai kibdavo į atlapus ir tėvui, ir broliui.
Aurelijus nemėgdavo, kai kas nors iš šeimos narių jam bandydavo patarti, – iškart numodavęs ranka atrėždavo, kad pats ne blogiau žino, kaip elgtis.
Prie vairo sėsdavo girtas
Aurelijui įžengus į trečiąją dešimtį, degtinė vis dažniau pakišdavo jam koją. Svaigalai klampino vyrą į nusikaltimus ir skatino jo žiaurumą.
2001 metais jis įkliuvo policijai, kai pakartotinai vairavo automobilį neblaivus. Tada už šį nusižengimą buvo numatyta baudžiamoji atsakomybė. Teismas skyrė jam 5 tūkst. litų baudą, tačiau jis nė kiek nepasimokė.
2003 metais A.Beras vėl atsidūrė teisėsaugininkų akiratyje – kaime per šokius jis lauke su keliais draugais užpuolė pro šalį einančius jaunuolius.
Smurtautojams buvo iškelta baudžiamoji byla dėl sumušimo.
Aurelijui antro teistumo pavyko išvengti, nes auka sutiko taikytis.
Be dviejų baudžiamųjų bylų, jam buvo iškeltos septynios administracinės: vieną kartą jis vairavo neblaivus automobilį ir penkiskart – dviratį.
2014-aisiais vyras buvo nubaustas administracine tvarka už aplaidžią vaikų priežiūrą.
Tėvą daužė kumščiais
Pradėjęs klimpti į svaigalų liūną A.Beras neteko darbo, grįžo pas savo tėvą, įsikūrusį Saviečių vienkiemyje. Motina mirė 2002 metais.
Jaunas vyras žiauriai elgdavosi su tėvu – jis dažnai sulaukdavo smūgių, vaikščiodavo su mėlynėmis veide. Sūnus iš jo atimdavo pensiją ir viską pragerdavo.
Kartą Velykų išvakarėse tėvas atbėgo pas kaimynus pusnuogis. Tuo metu lauke spaudė šaltis, o pensininkas pėsčias turėjo įveikti kilometrą.
2013 gruodį metais mirus 80-mečiam tėvui, buvo įtariama, kad sūnus jį mirtinai suspardė, – pensininkui trūko žarnos. Tačiau pareigūnai pritrūko įrodymų, tad bylos A.Berui neiškėlė.
Prieš mirtį senukas sielojosi, kad jam išėjus anapilin nebus kam rūpintis anūkais.
A.Beras tėvo ūkyje buvo įsikūręs su sugyventine L.Cvilikaite ir savo vaikais.
Po tėvo mirties namai tapo apleisti, viduje vyravo netvarka.
Šeimą maitino pašalpos
Lankydamas vyresnįjį brolį, gyvenantį Jonavos rajono Šilų miestelyje, Aurelijus susipažino su Lina iš netoliese esančio Tabalos kaimo.
Tuo metu ji dar nebuvo sulaukusi pilnametystės.
Mergina augo aštuonių vaikų šeimoje – jos tėvas mirė, o motina Rima Cvilikienė keisdavo sugyventinius ir buvo giliai įklimpusi į svaigalus. Tačiau atžalos iš motinos nebuvo paimtos.
Prieš šešerius metus sugyventiniai susilaukė sūnaus, praėjus dar dvejiems metams – dukters.
Mirus Aurelijaus tėvui L.Cvilikaitė pagimdė dar du vaikus – berniuką ir mergaitę.
Pora niekada oficialiai nedirbo ir nemėgino kabintis į gyvenimą, ko nors išmokti. Sugyventiniai vertėsi iš bedarbio ir vaiko pašalpų. Tik kartais A.Beras prisidurdavo pinigų kirsdamas medžius vietos ūkininkams.
Valdininkai buvo akli
L.Cvilikaitė namuose kentė pragarą – būdamas neblaivus A.Beras ją ne tik daužydavo, bet ir išvarydavo iš namų. Jauna moteris su vaikais ant rankų bėgdavo pas savo motiną, gyvenančią Jonavos rajone.
Nedidelio ūgio, smulkutė Lina bijodavo skųstis – Kėdainių rajono policininkams ir savivaldybės atstovams ji neigdavo patirianti smurtą.
Tačiau visa vietos bendruomenė, valdžios įstaigos žinojo apie smūgius.
L.Cvilikaitės motina ir A.Bero vyresnysis brolis patvirtino „Lietuvos rytui“, kad ir jiems tai nebuvo naujiena.
Tačiau niekas nesugebėjo moteriai ir vaikams ištiesti pagalbos rankos.
Valdininkams neužkliuvo, kad mažamečiai gyvena apšiurusiame, netvarkingame būste, neturi net lovų – vietoj jų ant grindų buvo numesti purvini čiužiniai.
2014 metais policiją pasiekė žinios, kad A.Beras smurtauja šeimoje. Tačiau pareigūnai trypčiojo vietoje. Jie nusprendė nekelti baudžiamosios bylos – A.Beras atsipirko tik administracine nuobauda dėl tėvo valdžios nepanaudojimo.
Naktį skambino broliui
„Anksčiau Aurelijus vaikų nemušdavo. Bent jau aš apie tai nieko negirdėjau.
Iki šiol negaliu atgauti žado. Vis svarstau, kas lėmė tokį baisų brolio poelgį.
Nežinau, ką ir manyti. Net sapne neregėjau, kad viskas gali taip kraupiai baigtis“, – pasakojo sukrėstas Antanas, su žmona priglaudęs du likusius gyvus brolio vaikus.
Sausio 1-osios vakarą Aurelijus įniršo kalbėdamas telefonu su savo seserimi – esą ji pardavė po tėvo mirties paveldėtą žemę Kėdainių apylinkėse, kuri priklausė jiems abiem, tačiau pinigais nepasidalijo.
Po vidurnakčio Aurelijus skambino broliui – greičiausiai norėjo jam išsilieti po ginčo su seserimi.
A.Beras nusprendė neatsiliepti, manydamas, kad brolis girtas be reikalo jį trukdo: „Pamaniau, kad Aurelijui užsitęsė šventės.“
Scenarijus – lyg iš siaubo filmo
Šeimos narys negalėjo patikėti, kad tolesni įvykiai rutuliosis tarsi pagal siaubo filmo scenarijų: subadęs šakute nugarą L.Cvilikaitei ir išvaręs ją basą per speigą į lauką, Aurelijus pastvėrė du jauniausius vaikus ir įmetė į šulinį.
Atvykus policijai vaikžudys pareiškė, kad šulinyje vieta ir sugyventinei.
Pareigūnai dar girdėjo iš šulinio sklindantį verksmą, bet išgelbėti mažylių nepavyko. Berniukui mirties dieną sukako dveji metai.
Iškart po žmogžudysčių A.Berui papūtus į svaigalų matuoklį prietaisas rodė nulius.
Prieš tai ilgą laiką girtavusį vyrą galėjo ištikti abstinencija – būsena, kai alkoholikas staiga meta gerti. Kai kurie žmonės tuomet tampa itin agresyvūs.
Likimas netrukus paaiškės
Po tragedijos L.Cvilikaitė išdrįso duoti parodymus apie sugyventinio smurtą.
A.Beras prieš išvarydamas sugyventinę į lauką smogė jai šakute į nugarą.
Subadyta ir nušalusi kojas moteris šiuo metu gydoma Respublikinėje Kauno ligoninėje.
„Į namus ji turėtų sugrįžti kitos savaitės viduryje. Tada ir bus sprendžiama, kur šeima toliau gyvens“, – „Lietuvos rytui“ pasakojo Kėdainių rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Vilima Jucevičiūtė.
L.Cvilikaitei bus siūlomi du variantai – pusmečiui ar metams su vaikais apsigyventi Kėdainių rajone esančiame Motinos ir vaiko centre arba persikelti pas Aurelijaus brolį, kurio namuose dabar gyvena abi jos atžalos.
Gerą vardą turinti Antano šeima Šiluose gyvena tvarkingame 5 kambarių name, jo žmona dirba gėlių salone vadybininke.
Suimtasis bando apsimesti bepročiu?
Sūnų ir dukterį nuskandinusiam A.Berui gresia kalėjimas iki gyvos galvos. Šiuo metu jis yra suimtas trims mėnesiams.
Vaikžudys pripažino savo kaltę, bet paaiškinti nusikaltimo motyvų nesugebėjo.
Paklaustas, ar gailisi, A.Beras purtė galvą, nors čia pat tikino mylintis savo vaikus.
Vienintelis žudiko šiaudas – nepakaltinamumas. Įtariama, kad suimtasis šiuo metu to ir siekia.
Areštinėje A.Beras lakstė nuogas, kišo maistą sau į išangę, graužė dantimis sienas, plėšė nuo savęs drabužius. Panašiai jis elgėsi ir Kauno tardymo izoliatoriuje.
Šie spektakliai gali būti rengiami siekiant apsimesti bepročiu ir išvengti kalėjimo.
