Atminimo laužus uždegant prie Seimo dalyvavo šimtai žmonių, tarp jų buvo ir prezidentė Dalia Grybauskaitė, premjeras Algirdas Butkevičius, tačiau jie į susirinkusius nesikreipė.
V.Landsbergio kritika
Tuo metu renginyje dalyvavęs pirmasis faktinis Lietuvos vadovas atkūrus nepriklausomybę, buvusios Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo vadovas Vytautas Landsbergis susirinkusiems sakė, kad šiandien į parlamentą užeiti nenori.
„Netraukia manęs užeiti į šitą veidmainystės namą. Bet jūs galite užeiti ir pasižiūrėti, kaip fotoparodoje pristatomas Sausio 13-osios mūšis ir pergalė“, – susirinkusiems prie Seimo sakė V.Landsbergis.
Jis džiaugėsi, kad šildo laužų ir šalia jų susirinkusių žmonių širdžių šiluma, tačiau apgailestavo, kad Lietuvoje vis dar vergaujama „vidiniams pavydams, pagiežoms, kerštavimams ir suktybėms“.
V.Landsbergio kalba nebuvo transliuota per LRT televiziją, kuri parodė dalį prie Seimo vykusio renginio.
„Keista, kad buvo liepta netransliuoti laisvės laužo – prirengta įvairių koncertų kaip tik šiuo metu, ir vis tiek jūsų čia daug“, – pastebėjo V.Landsbergis.
Susirinkusiems Nepriklausomybės aikštėje koncertavo populiarūs Lietuvos atlikėjai: Marijonas Mikutavičius, Andrius Mamontovas, Algirdas Kaušpėdas ir kiti.
Minioje plevėsavo Lietuvos, Ukrainos, Lenkijos vėliavos, dainas lydėjo fejerverkai.
A.Butkevičius: „Čia gimė naujoji Lietuvos valstybė“
Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius, antradienį dalyvaudamas atminimo laužo uždegimo ceremonijoje prie Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos pastatų, kreipėsi į Sausio 13-osios gynėjus, žurnalistus, visus susirinkusiuosius į šią ceremoniją, pažymėdamas, kad ši aikštė priešais Lietuvos televiziją yra labai svarbi Lietuvos valstybingumui – čia realiai gimė naujoji Lietuvos valstybė.
Pasak Vyriausybės vadovo, Kovo 11-ąją už Nepriklausomybę balsavo deputatai, o Sausio 13-ąją čia, kaip ir prie televizijos bokšto, už valstybę balsavo Lietuvos žmonės.“Jūs tada atėjote ginti televizijos, nes televizija tada reiškė ir mūsų valstybę. Ir jeigu žurnalistų drąsa buvo kalbėti studijoje, į kurią jau veržėsi su automatais, tai Jūsų, gerbiamieji, narsumas buvo apsisprendimas stovėti šioje vietoje, talžomiems automatų buožėmis. Žurnalistai čia gynė savo darbovietę, o žmonės kovojo už Lietuvos televiziją ir radiją kaip savo valstybės simbolius“, – kalbėjo premjeras.
Kaip sakė ministras pirmininkas, visada bus vertybių, kurias piliečiai turės ginti. „Tėvynės gynyba – nuolatinis uždavinys. Ginti nuolat reikia ir savo teises, savo demokratiją. Bet tai jau pilietinės visuomenės uždavinys“, – teigė Vyriausybės vadovas, kartu užtikrindamas, kad mūsų valstybė saugi.
„Saugi, būdama tarptautinės saugumo sistemos dalis. Saugi, nes remiasi Jumis, mieli ir narsūs Lietuvos žmonės“, – kalbėjo A. Butkevičius atminimo laužo uždegimo ceremonijoje.
Įpareigojimas – branginti valstybę
Pagerbdama žuvusiųjų už Lietuvos laisvę atminimą prezidentė Dalia Grybauskaitė padėjo gėlių prie Vilniaus televizijos bokšto ir vakare dalyvavo uždegant atminimo laužą Nepriklausomybės aikštėje.
„Prisimindami Laisvės gynėjus didžiuojamės jų pasiaukojimu. Esame jiems dėkingi, kad prieš 25 metus buvo apginta Lietuvos laisvė ir nepriklausomybė. Sausio 13-oji paliudijo, kaip beginklės tautos vienybė, drąsa ir ryžtas virto nepalaužiama jėga“, – sakė prezidentė.
Pasak šalies vadovės, Laisvės gynėjų auka yra įpareigojimas kiekvienam Lietuvos žmogui mylėti ir branginti valstybę. Laisvė nėra dovana, todėl turime ją ginti kiekvieną dieną.
Renginių gausa
Laisvės gynėjų dienos išvakarėse, antradienį, Seimo Vitražo galerijoje atidengta Atminimo lentelė, skirta 1991 metais prisiekusiems gynėjams pagerbti. Vėliau – iškilminga Laisvės gynėjų rikiuotė Parlamento ir Vitražo galerijose, Laisvės gynėjų susitikimas Seimo Kovo 11-osios Akto salėje.
Vidudienį Vilniaus televizijos bokšte susitiko nukentėjusieji nuo sovietų agresijos.
Tą pačią dieną Seimo III rūmų parodų galerijoje bus atidaryta parlamento gynėjo Leonido Chardino nuotraukų paroda, skirta Laisvės gynimo 25-mečiui, o Seimo II rūmų parodų galerijoje bus atverta fotomenininko Algirdo Tarvydo nuotraukų paroda „Už Laisvę“.
Vakare Sausio 13-osios įvykių vietose buvo uždegti atminimo laužai: prie Vilniaus televizijos bokšto, prie Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos pastato, Nepriklausomybės aikštėje Vilniuje ir Lietuvos miestuose ir miesteliuose.
Pagerbimas – ir trečiadienį
Pagrindinę Laisvės gynėjų minėjimo dieną, sausio 13-osios rytą Lietuvos žmonės kviečiami dalyvauti pilietinėje akcijoje „Atmintis gyva, nes liudija“ ir valstybės institucijose, mokyklose prie langų uždegti žvakutes. Vėliau Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija transliuos laidą „Pamoka Laisvei“.
Tuo pat metu Nepriklausomybės aikštėje Vilniuje bus dedamos gėlės prie Kovo 11-ajai skirto paminklo „Žinia“.
Laisvės gynėjų atminimas bus pagerbtas ir iškilmingame Laisvės gynėjų dienos minėjime Seimo Kovo 11-osios Akto salėje. Vidudienį Nepriklausomybės aikštėje – Valstybės vėliavos pakėlimo ceremonija.
Po jos – Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos iškilmingas paradas ir renginio dalyvių eitynės nuo sostinės Nepriklausomybės aikštės iki Katedros aikštės.
Sausio 13-osios aukos bus pagerbtos Antakalnio kapinėse.
Popietę Seimo Konstitucijos salėje Seimo vadovybė ir Vyriausybės nariai susitiks su žuvusiųjų artimaisiais ir nukentėjusiaisiais nuo sovietų agresijos 1991 metais.
Pavakare – šv. Mišios Vilniaus arkikatedroje bazilikoje.
Sausio 12 ir 13 dienomis Seimo Parlamento ir Vitražo galerijos bei Sausio 13-osios memorialas bus atviri visuomenei. Atvirų durų valandomis bus galima apžiūrėti parodas, bus demonstruojama vaizdo medžiaga, meninės kompozicijos.
Laisvės gynėjų diena taip pat bus paminėta atvirų durų dienų programa Genocido aukų muziejuje ir Tuskulėnų rimties parko memorialiniame komplekse.
Bandydama nuversti teisėtai išrinktą ir nepriklausomos valstybės atkūrimą paskelbusią Lietuvos valdžią sovietų kariuomenė 1991 metų sausio 13-osios naktį Vilniuje ginkluota jėga užėmė Televizijos bokštą bei Radijo ir televizijos pastatą. Sovietų kariuomenė tuomet neišdrįso pulti Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo rūmų, kuriuos saugojo dešimtys tūkstančių žmonių. Tačiau prie Televizijos bokšto nebuvo išvengta aukų, – desantininkams pradėjus su karine technika važinėti po minią ir šaudyti į beginklius žmones, žuvo 14 ir buvo sužeisti daugiau nei tūkstantis laisvės gynėjų.
