„Mes norime išgirsti mūsų partnerių turimas idėjas apie
tai, kaip įgyvendinti kai kuriuos iš šių uždavinių kitais
būdais“, – ketvirtadienį Vilniuje susitikęs su Lietuvos
užsienio reikalų ministru Linu Linkevičiumi sakė D.Lidingtonas.
„Jeigu jo (Davido Camerono) kolegos nori pasiūlyti
alternatyvių būdų spręsti šiuos klausimus, jis mielai apie tai
padiskutuotų“, – Užsienio reikalų ministerijoje kalbėjo
Didžiosios Britanijos ministras.
Jis pripažino, kad britų siūlymas dėl migracijos apribojimų
iki šiol buvo „didžiausia kliūtis“, derantis su ES šalimis
dėl reformų. Didžioji Britanija siūlo nemokėti imigrantams iš ES
šalių jokių socialinių išmokų pirmuosius ketverius jų gyvenimo
šalyje metus.
Tačiau D.Lidingtonas teigė, kad Didžiosios Britanijos
reikalavimus anksčiau pristačius Europos Vadovų Tarybai, buvo justi
„politinė valia rasti tenkinančią išeitį iš šios
diskusijos“.
„Jie (Europos vadovai) norėjo matyti britų žmones
balsuojančius už narystės ES tąsą“, – tvirtino Didžiosios
Britanijos ministras.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius palaikė
kai kurios britų reikalavimus, sakydamas, kad „sutinkame su kai
kuriais kvietimais pagerinti ES konkurencingumą, mažinti
reguliavimo naštą verslui, kartu panagrinėti, kodėl yra toks
ryšys tarp institucijų ir Europos piliečių, bet norime tai daryti
kartu“. Tačiau ministras pakartojo, kad Lietuva nepritaria
Britanijos siūlymams riboti migraciją.
Referendumas Didžiojoje Britanijoje dėl narystės ES turėtų
vykti 2017 metais. Šalies premjeras D.Cameronas žada agituoti už
narystės pratęsimą, jeigu ES sutiks su britų keliamais reformų
reikalavimais.
Ministras taip pat pareiškė apgailestaujantis, kad Rusija pasirinko
Europą strateginiu priešininku, aneksuodama Krymą ir remdama
separatistus Rytų Ukrainoje.
„Labai gaila, kad Kremlius pasirinko laikyti Europą strateginiu
priešininku, o ne strateginiu partneriu, bet, manau, tai yra
realybė“, – po susitikimo su Lietuvos užsienio reikalų ministru
Linu Linkevičiumi ketvirtadienį žurnalistams sakė D.Lidingtonas.
Jis pabrėžė, kad 2014 metais įvykdyta Krymo aneksija buvo
pagrindinis lūžis Europos santykiuose su Rusija, nes ji pažeidė ne
tik Helsinkio baigiamąjį aktą, bet ir kitas tarptautines sutartis.
„Mes negalime tiesiog stovėti ir įsivaizduoti, kad to
nenutiko“, – sakė ministras.
Dėl Krymo aneksijos ir paramos prorusiškiems separatistams
Europos Sąjunga yra įvedusi Rusijai sankcijas.