„Migracijos departamentas vertina priežastis, todėl sprendimas negali būti taikoms toks pats visoms šeimoms. Atvykėliams bus suteikiamas arba papildomos teisinės apsaugos, arba pabėgėlio statusas. Vertinama individualiai – iš kokios šalies atvyko, dėl ko ir panašiai“, – sakė Vidaus reikalų ministro patarėjas Tomas Beržinskas.
Pabėgėliams iš Irako suteikta papildoma teisinė apsauga, o ne pabėgėlių statusas – tai netenkina šeimos, nes tai reiškia, kad Lietuvoje jie gali gyventi dvejus metus.
Paskui leidimas būtų pratęsiamas arba ne – jeigu nebebūtų grėsmės gyventi Irake, jie galėtų grįžti į savo gimtąją šalį.Tapę pabėgėliais, šeima gautų leidimą nuolat gyventi Lietuvoje.
„Taip, toks skundas yra. Visų pirma, mūsų sprendimas buvo
suteikti papildomą apsaugą jiems, o jie mano, kad jiems priklausė
pabėgėlio statusas“, – agentūrai BNS sakė Migracijos departamento vadovė Evelina Gudzinskaitė.
Sprendimas dėl laikinos apsaugos buvo priimtas gruodžio 15-ąją
– tą pačią dieną, kai irakiečių šeima iš Graikijos atvyko į
Lietuvą. Ji sakė plačiau negalinti komentuoti šeimos nurodomų
dėl asmens duomenų apsaugos.
Pasak E.Gudzinskaitės, pabėgėlio statusas suteikia teisę
gyventi nuolat, teisinė apsauga – laikinai. Tačiau nei finansinės
išmokos, nei kitos garantijos nesiskiria.
Ji patvirtino, kad tai yra pirmas toks skundas per jos, kaip
laikinosios departamento vadovės, tarnybos laiką nuo pernai
birželio – anksčiau tokių skundų būdavo sulaukiama dažniau.
„Bet tai nėra kažkoks išimtinis, netikėtas atvejis. Galbūt
žmonės dabar yra labiau informuoti (...). Galbūt iš moralinių
paskatų, kad pabėgėlis turi būti pabėgėlis, skundžiama“, –
minėjo E.Gudzinskaitė.
Atvykusi šeima sakė, kad juos gimtojoje šalyje persekioja dėl religijos.
„Aš norėjau į bet kurią valstybę, kuri apsaugotų mane nuo galimos grėsmės, kuri yra mano šalyje“, – gruodį atvykęs į Lietuvą teigė irakietis.