Įdomu tai, kad Lietuvoje per visus 2015 metus iš 291 prašymų suteikti prieglobstį, 17 asmenų buvo suteiktas pabėgėlių statusas, o 69 asmenims suteiktas papildomos pagalbos statusas.
Priimant migrantą pagal kvotas, Lietuvos įspareigojimas – suteikti tarptautinę apsaugą, kurį mūsų šalis ir įvykdė, šeimai suteikdama papildomą teisinę apsaugą.
– Koks šių žmonių teisinis statusas atvykus į Europą?, - lrytas.lt paklausė Migracijos departamento vadovės Evelinos Gudzinskaitės.
– Iki tol, kol nepateikia prašymo prieglobsčiui, jie yra nelegalūs migrantai. O šiuo atveju, kadangi šeima perkelta pagal perkėlimo projektą, jie jau Graikijoje buvo pateikę prieglobsčio prašymą, todėl į Lietuvą jie buvo perkelti kaip prieglobsčio prašytojai.
Tai yra teisinis statusas. Tai reiškia, kad jie įgijo garantiją, kad nebus išsiųsti iki tol, kol nebus priimtas sprendimas dėl jų prieglobsčio prašymo. Tačiau jie jau turi teises ir pareigas, gali naudotis teisininkų pagalba, vertėjų pagalba, gali būti apgyvendinti, jeigu neturi kur.
– Pakalbėkime apie šią irakiečių šeimą. Paaiškinkite, kam integruoti asmenis į visuomenę, mokyti kalbos, jeigu jie bus išsiųsti?
– Ne tai nereiškia, kad tie žmonės po dvejų metų bus išsiųsti. Be to, kariniai konfliktai tęsiasi ilgiau nei dvejus metus. Jie gyvens Lietuvoje – kaip galima pragyventi visuomenėje, jeigu tu nesupranti jos veikimo dėsnių ir nesupranti žmonių? Esu girdėjusi, kad galima išmokti kalbos pagrindus ir taip, kad būtų įmanoma susišnekėti kavinėje, parduotuvėje.
Kitas dalykas – statuso keitimo galimybės. Jeigu žmogus randa darbą, pradeda dirbti, galbūt jis vėliau norėtų gauti leidimą laikinai gyventi kitu pagrindu – kaip darbuotojas?
– Kada prasideda integracijos procesas?
– Jis prasideda nuo to momento, kai yra suteikiamas statusas (prieglobstis).
– Lietuva pagal kvotų susitarimą turi priimti 1105 asmenis. Dauguma negavę pabėgėlio statuso turbūt kreipsis į teismą?
– Jie gali skųsti Migracijos departamento sprendimą. Pabėgėlio statusas yra tik vienas iš statusų. Kitas – papildoma apsauga.
– Kaip dažniausia baigiasi teismai?
– Būna, kad pralaimime bylas, tačiau tai nedažni atvejai. Daug dažniau mes laimime bylas.
– Bet kodėl taip norima pabėgėlio statuso?
– Papildoma apsauga – yra leidimas laikinai gyventi. Pabėgėlio statusas – nuolat gyvent. Laikinas leidimas gyventi yra duodamas dvejiems metams, o po to yra peržiūrimas. Jeigu neišnykę pagrindai, išduodamas kitas leidimas laikinai gyventi.
Gaunant pabėgėlio statusą, jis nėra peržiūrimas. Nebent tam būtų rimtos priežastys.
– Kokios tos priežastys?
– Grėsmė valstybės saugumui, sunkaus nusikaltimo padarymas, grėsmė visuomenei.
– Pavyzdžiui, jeigu nutiktų tokie įvykiai kaip Kelne?
– Reikėtų labai detaliai įvertinti koks tai nusikaltimas – kokio sunkumo ir panašiai. Jeigu nesunkus chuliganizmas, tai nebūtų priežastis panaikinti statusą. Reikėtų vertinti ir žmogaus istoriją – ar buvo teistas anksčiau, kokia asmenybė.
– Po integracijos laikotarpio pabėgėlis gali prašyti socialinių išmokų. O kaip su papildomos pagalbos statusu?
– Taip, yra sąrašas išmokų, kurios garantuojamos pabėgėliui, tačiau negarantuojamos papildomą apsaugą gavusiam asmeniui. Tačiau yra nemažai socialinių garantijų, kurios vienodai priklauso bet kuriam statusui. Tie skirtumai nėra labai dideli. Juolab, kad tai yra darbingi žmonės, todėl jiems kaip darbuotojams daug kas priklauso vienodai, kaip ir Lietuvos piliečiams.
– Ar po 2 metų gali statusas būti pakeistas į pabėgėlio?
– Teoriškai svarstant, galbūt. Bet praktiškai nežinau, ar yra buvę tokių atvejų.
* * *
Pabėgėlio statusas
Pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti.
Papildoma apsauga
Suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad:
1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas;
2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija;
3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu (įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 87 straipsnio 1 dalis).
