Pasvalio valdžios misija – įtikinti moteris negimdyti

Daugėjant apsigimimų Pasvalio valdžia užsimojo padėti susitvarkyti su neplanuotais nėštumais – socialinės rizikos grupei priklausančioms ir protinę negalią turinčioms moterims dalyti kontraceptines priemones. Bet ar tai nebus kova su vėjo malūnais?

Probleminėse šeimose besilankančioms socialinėms darbuotojoms tenka mokyti moteris elementarių gyvenimo įgūdžių.<br>Nuotr. iš LR archyvo
Probleminėse šeimose besilankančioms socialinėms darbuotojoms tenka mokyti moteris elementarių gyvenimo įgūdžių.<br>Nuotr. iš LR archyvo
Pasvalio rajono meras Gintautas Gegužinskas.
Pasvalio rajono meras Gintautas Gegužinskas.
Daugiau nuotraukų (2)

Vita Savickienė („Lietuvos rytas“)

2016-01-20 05:00, atnaujinta 2017-06-10 16:56

Pasvalio rajone yra daugiau nei du šimtai probleminių šeimų, kuriose auga per pusšešto šimto vaikų. Maždaug pusė tėvų – girtuokliai, kita dalis – protiškai neįgalūs.

Visose tokiose šeimose nuolat besilankančioms socialinėms darbuotojoms gyvenimo įgūdžių stokojančias motinas neretai tenka mokyti ne tik elementarių buities darbų, bet ir lytiškai šviesti.

Prievartos netaikytų

Pasvalio rajono mero Gintauto Gegužinsko teigimu, jei atsirastų kontraceptinių priemonių pageidaujančių moterų, savivaldybės biudžete tam pinigų tikrai būtų: „Tačiau apie jokią prievartą negali būti net kalbos. Moterys pačios turi norėti išvengti nepageidaujamo nėštumo ir planuoti šeimą.

Jau nuo pavasario tokios moterys dėl apsisaugojimo priemonių galėtų kreiptis į socialines darbuotojas.“

Pasak rajono specialistų, iš pradžių dėl kontraceptinių spiralių naudojimo reikėtų įtikinti bent dešimt moterų. Biudžetui tai kainuotų apie 500 eurų.

Savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėjos Astros Kanišauskienės nuomone, tokia programa išspręstų nemažai problemų, ypač toms šeimoms, kurioms finansinės galimybės neleidžia įsigyti apsisaugojimo priemonių.

„Tuomet gimtų tiek vaikų, kiek šeima gali išauginti. O tie nepageidaujami nėštumai, ypač kai moterys kenčia dėl psichikos negalios, būtų ribojami“, – aiškino Vaiko teisių apsaugos skyriaus vadovė.

Beje, šiuo metu Pasvalio rajono policijoje pradėtas ikiteisminis tyrimas – įtariama, kad protiškai atsilikusi, ką tik ketvirtą kūdikį pagimdžiusi, netekėjusi ir nuolatinio sugyventinio neturinti moteris mušė savo tris mažamečius vaikus.

Daugėja neįgalių vaikų

Kontraceptinių spiralių dalijimo projektui pritarianti savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus vedėja Ramutė Ožalinskienė sunerimusi, jog kasmet didėja ne tik socialinės išmokos probleminėms šeimoms, bet ir gimsta vis daugiau negalią turinčių vaikų.

„Anksčiau neįgalūs kūdikiai kaip nelaimė gimdavo išsilavinusiose, gerai gyvenančiose šeimose, o dabar tokių vaikų dažniausiai susilaukia asocialios, socialinių įgūdžių stokojančios motinos“, – kalbėjo R.Ožalinskienė.

Specialiųjų poreikių turinčių vaikų rajone nuolat daugėja.

Antai Pasvalio specialiojoje mokykloje mokosi per 80 mokinių, kenčiančių nuo protinės negalios. Jiems nustatyti dideli ar labai dideli specialieji poreikiai.

Į specialiąją mokyklą tokie vaikai suvežami iš keturių apskrities rajonų. Nemažai negalią turinčių mokinių mokosi ir Pasvalio rajono bendrojo lavinimo mokyklose.

Spiralių atsikratė

Kol kas sunku pasakyti, ar rajono valdžios užmojai riboti gimstamumą bus sėkmingai įgyvendinti. Mat anksčiau yra pasitaikęs ne vienas atvejis, kai moterys atsikratė pasiūlytų apsisaugojimo priemonių.

„Socialinė darbuotoja nupirko kontraceptinę spiralę ir ją nuvežė ligoninėje gulinčiai vienai moteriai. Medikai sėkmingai ją įdėjo.

Tačiau pacientė jau kitą dieną nuvyko į gretimo rajono ligoninę, kad ją pašalintų. Spiralė jai neva trukdė maloniems lytiniams santykiams“, – pasakojo A.Kanišauskienė.

Panašiai atsitiko Pasvalio rajone gimdymo rekordus gerinančiai kaimietei, kuri laukiasi jau šešioliktos atžalos.

Prieš keliolika metų valdžia šiai moteriai buvo padovanojusi kontraceptinę spiralę, tačiau gimdyvė jos greitai atsikratė, aiškindama, kad ji geriausiai jaučiasi būdama nėščia. Taigi ir rajono valdžios siūloma programa ji neketina pasinaudoti.

Iš pirmų lūpų

Daiva Buivydaitė-Garbštienė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinių paslaugų skyriaus vedėja:

„Reprodukcinė sveikata – kiekvienos šeimos apsisprendimo reikalas ir jokia institucija negali priverstinai leisti arba neleisti susilaukti vaikų. Todėl bet kokios priverstinės kontraceptinės priemonės yra nepateisinamos ir netoleruotinos.

Savivaldybės galėtų svarstyti galimybes kompensuoti kontraceptines priemones tik po to, kai moterys pasikonsultuotų su medikais, gautų rekomendacijas, išklausytų lytinio švietimo programas, o tada savanoriškai apsispręstų, kokia kontraceptine priemone galėtų ir norėtų naudotis, kad išvengtų neplanuoto nėštumo.

Beje, kontraceptinės spiralės iš dalies apsaugo nuo neplanuoto nėštumo, tačiau ne nuo lytiniu būdu plintančių ligų. Todėl spiralės galėtų būti tik viena priemonė iš daugelio reprodukcinei sveikatai palaikyti.“

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.