Pabėgėliams buvo liepta susikrauti daiktus ir važiuoti į Europą

56 metų rašytoja Liuda Petkevičiūtė Norvegijoje išbuvo vos dvi savaites ir iš pabėgėlių stovyklos buvo išprašyta. Taip jos darbdavys reagavo į migrantų skundus. Lietuvė bandė reikalauti, kad pabėgėliai nemestų maisto į šiukšlių dėžes, neleistų vaikams lakstyti ant stalų, nelaužytų baldų, laikytųsi švaros.

Lietuviai skulptoriai dirbo pabėgėlių valgykloje, nors buvo kviečiami šiame pastate įrengti ledo skulptūrų galeriją.
Lietuviai skulptoriai dirbo pabėgėlių valgykloje, nors buvo kviečiami šiame pastate įrengti ledo skulptūrų galeriją.
L.Petkevičiūtė pasiūlė į stovyklą iškviesti policiją, todėl neteko darbo.<br>M.Grušo nuotr.
L.Petkevičiūtė pasiūlė į stovyklą iškviesti policiją, todėl neteko darbo.<br>M.Grušo nuotr.
Tradiciniai norvegiški pusryčiai daugeliui migrantų atrodė nevalgomi.
Tradiciniai norvegiški pusryčiai daugeliui migrantų atrodė nevalgomi.
Salstraumene įkurtoje stovykloje daugiausia yra migrantų iš Rusijos.
Salstraumene įkurtoje stovykloje daugiausia yra migrantų iš Rusijos.
Daugiau nuotraukų (4)

Dalia Gudavičiūtė („Lietuvos rytas“)

Jan 24, 2016, 7:58 PM, atnaujinta Jun 10, 2017, 7:24 AM

Lietuviai menininkai šią žiemą planavo vykti į Norvegiją įrengti naujos ledo galerijos turistiniame žvejų kaimelyje Salstraumene, esančiame tolimoje Šiaurėje.

Tačiau kai Norvegiją per Rusijos sieną užplūdo pabėgėliai, bendruomenės pastatą nusipirkęs verslininkas nutarė ten kurti ne ledo galeriją, o pabėgėlių centrą, o lietuvius menininkus pasamdė dirbti su atvykėliais.

Pirmąją rašinio dalį apie lietuvių patirtį dirbant su pabėgėliais maistas-uz-dyka.htm"="">maistas-uz-dyka.htm"" target="_blank">skaitykite čia.

Didžiausios rūstybės L.Petkevičiūtė sulaukė pagrasinusi iškviesti policiją. Jai buvo skaudu, kad pabėgėliai mėtė ant žemės lėkštes su šviežios žuvies patiekalais ir plūdosi mojuodami jai kumščiais.

Anot rašytojos, kalnai pyragų, uogienių, šokolado nukeliaudavo į šiukšlių kibirą, o kartais pabėgėliai tiesiog svaidėsi maistu: „Pusryčiams turėdavome parengti švedišką stalą su užkandžiais.

Tuos užkandžius pabėgėliai maigė, gnaibė, niekino. Prisikrauna pilną lėkštę, o po to viską iškrato į šiukšliadėžę.“

L.Petkevičiūtė teiravosi darbdavio norvego, kaip jai elgtis.

Bet jis uždraudė sakyti bet kokias pastabas atvykėliams.

Išklausė ne vieną išpažintį

Rašytojo Vytauto Petkevičiaus duktė vyko į Norvegiją tikėdamasi uždirbti pinigų savo parašytai knygai išleisti – nors ir neuždirbo pakankamai, didelės nuoskaudos nejaučia.

Tačiau ji stebisi, kad Lietuvoje menkai suvokiama, kas iš tiesų – tie pabėgėliai.

„Jei kas nors mano, kad Norvegijoje dirbau su nukentėjusiais nuo karo, turiu pasakyti – tokių ten nebuvo.

Esu šneki, moku bendrauti, todėl daugelis stovykloje apsistojusių žmonių ateidavo pasikalbėti.

Vakare suplauni indus, išsiverdi arbatos – ir prasidėdavo išpažintys. Visi pasakojo, kad jiems buvo liepta važiuoti į Norvegiją.

Tada galvodavau: kokiu tikslu?

Tarp tų, kurie į Norvegiją atvyko per Rusiją, – daugybė verslininkų, kai kurie kelias dešimtis metų pragyvenę Rusijoje. Buvo žmonių ir iš Pakistano, Azerbaidžano, Sirijos, Egipto.

Kai kurie nepanašūs nei į pabėgėlius, nei į verslininkus – labiausiai jie priminė gerai parengtus karius, kurie besąlygiškai klauso savo vadų.

Kone visi pabėgėliai neblogai apsirūpinę – tokių brangių kompiuterių ir telefonų gyvenime nemačiau.

Bet kiekvienas nevaleika, neraštingas, iš pupų išvarytas žmogus jautėsi už tave pranašesnis, nes jis – Alacho išrinktasis“, – „Lietuvos rytui“ kalbėjo L.Petkevičiūtė.

Per visą naktį – vien bėdos

Ne ką šviesesnių įspūdžių iš Norvegijos parsivežė ir L.Petkevičiūtės sutuoktinis skulptorius V.Musteikis, ten dirbęs ilgiau nei žmona.

„Važiuodamas planavau – įrengsime ledo galeriją, o patekau į pabėgėlių stovyklą. Nuvykęs dairausi: gerai būtų kavos išgerti, bet turėjau iš karto pulti dirbti visą parą. 150 žmonių reikėjo apgyvendinti, pamaitinti.

Pirmosios savaitės buvo košmaras: visi gyveno tame pačiame pastate. Per naktį – nesibaigiančios bėdos. Vienas nori valgyti, kitam skauda galvą.

Vėliau pabėgėliai buvo iškelti į mažus butukus, skirtus turistams, – vasarą čia atvyksta žūklės mėgėjai. Tapo lengviau.

Nesusipratimų buvo ir dėl maisto. Pagal valdžios nurodymą pabėgėliai maitinami įprastu norvegišku maistu. Bet per pirmąsias dienas beveik viskas buvo išmesta.

Daugiausia problemų buvo dėl norvegiškų žuvų maltinių, panašesnių į blynus. Pabėgėliai kąsdavo kaip blyną, pajusdavo žuvies skonį ir patirdavo šoką“, – prisimena lietuvis menininkas.

Rodė padirbtus dokumentus

V.Musteikis svarstė, kad šis migrantų plūstelėjimas buvo sąmoninga akcija siekiant patikrinti, ar įmanoma nukreipti pabėgėlius iš Rusijos į Europą. Lietuviui susidarė įspūdis, kad Norvegija įklimpo į „visišką š...“.

„Negi žmonėms, kurie tiek metų gyveno Rusijoje, turėjo darbą, verslą, vieną dieną kažkas šovė į galvą ir jie viską palikę pasileido į Šiaurę?

Vienas afganistanietis pabėgėlis 19 metų gyveno Volgograde, turėjo savo automobilių priežiūros įmonę, buvo gavęs leidimą legaliai gyventi tame mieste, vedė. Bet prieš išvykdamas viską pardavė pusvelčiui.

„Kam tau reikėjo bėgti?“ – klausiau. „Aš irgi nenorėjau, bet atėjo ir liepė bėgti.“ Aš ėmiau klausinėti, kas liepė, bet jis neatsakė.

Dauguma migrantų – jauni vyrai. Net neslepia, kad atvyko su padirbtais dokumentais. Vienas siras rodė dokumentą, liudijantį, kad Rusijoje gyveno 15 metų. Prisipažino, kad padirbtas.

Kai Norvegijos migracijos tarnybos pradėjo imti pirštų atspaudus, dalis atvykėlių iš karto dingo. Teko girdėti, kad jau pasiekė Vokietiją“, – pasakojo skulptorius.

Pirmas klausimas – kur bankas?

Anot V.Musteikio, vienas pirmųjų atvykėlių klausimų: kur bankas? Ir keikdavosi, kad negalima mokėti doleriais. Matyt, manė, čia tvarka kaip Rusijoje – paduos dolerį ir priims.

„Atvažiavę išsitraukia modernų telefoną ir visai nesivaržydami skambinėja į Rusiją.

Pokalbių tarifai – itin dideli, bet kalba po valandą.

Visi atvyko su puikiausiais drabužiais, tikros odos striukėmis. Tai nebuvo suvargę žmonės, alkanų irgi nebuvo – kasdien eidavo į parduotuvę ir iš ten nešdavosi maišus maisto.

Reikėjo matyti, kaip buvo išniokota Salstraumeno gyventojų sunešta labdara. Ypač širdį skaudėjo dėl rankų darbo vilnonių megztinių“, – pasakojo vyrai.

Nesaldu ir vietiniams

Lietuvis apibūdino pabėgėlius kaip įkyriai draugiškus. Tiesa, už parodytą draugiškumą buvo reikalaujama paslaugų. Arba dejuoja, kad serga diabetu, ir... prašo šokolado.

Vietiniams ten taip pat nesaldu. Vienas pabėgėlis vis prašydavo norvego nuvežti jį į parduotuvę – esą nori valgyti. Nuvežtas sakydavo, kad paliko piniginę, – sumokėk. Kai norvegas po kelių dienų suprato, kas vyksta, ir atsisakė mokėti, pabėgėlis kaulydavo kasininko, kad tas atsiskaitytų už jo pirkinius.

„Kažkas tiems migrantams įteigė, kad mes privalome vykdyti visus jų nurodymus. Ir dar su malonumu“, – piktinosi V.Musteikis.

Skulptorius pasiūlė už migraciją atsakingiems Lietuvos politikams ir valdininkams bent savaitę pagyventi tokioje pabėgėlių stovykloje. Tada, anot V.Musteikio, gal labiau paaiškės, ar įmanoma juos integruoti Lietuvoje.

Pasinaudojo dviračiu

* Pernai maždaug 5,5 tūkstančio pabėgėlių į Norvegiją atvyko iš Rusijos per Sturskugo pasienio kontrolės punktą, esantį Šiaurės poliaratyje. Jie pasinaudojo įstatymų spragomis, kad Rusija draudžia sieną kirsti pėsčiomis, o Norvegija draudžia pavežti asmenis be vizų, tad sieną kirto dviračiais.

* Iki Murmansko pabėgėliai vyksta lėktuvu, rečiau – traukiniu, iš ten į Norvegijos pasienį važiuoja taksi automobiliu, o tada iš bagažinės ištraukia kuo pigesnį dviratį ir mina iki Norvegijos.

* Dar lapkritį Norvegija pareiškė, kad išsiųs prieglobsčio prašytojus, kurie turi leidimus gyventi Rusijoje. Tačiau tuomet rusai atsisakė juos priimti.

* Oficialiais duomenimis, Rusijoje šiuo metu yra 12 tūkst. Sirijos piliečių. Tik 2 tūkst. jų buvo suteiktas laikinas prieglobstis vieniems metams.

* Atokus Norvegijos regionas nebuvo pasiruošęs atvykėlių antplūdžiui.

* Norvegijos valdžia net planavo nuomotis kruizinius laivus, kuriuose esant reikalui laikinai galėtų įsikurti atvykėliai.

* Pabėgėlių stovykloms buvo panaudoti apleisti pastatai, kareivinės, bendruomenių centrai.

* Norvegijos turistiniame kaimelyje Salstraumene buvo įkurtos kelios pabėgėlių stovyklos.

* Šią savaitę Norvegija oficialiai pradėjo pabėgėlių grąžinimo į Rusiją procedūrą.

* Pirmasis autobusas su 13 migrantų išvyko iš Kirkeneso miesto, kur 600 asmenų buvo įkurdinta apleistose kareivinėse.

* Kai kurie pabėgėliai pradėjo bado akciją, kelios dešimtys pabėgo iš laikino prieglobsčio centrų.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.