Antakalnio gyventojai vis dėlto labiausiai dejuoja ne dėl nusikaltimų, kurių čia nėra daug, palyginti su visos sostinės nusikalstamumo rodikliais. Vietos gyventojams apmaudu, kad į solidžią prestižinio rajono rimtį įsiveržė didmiesčio alsavimas, Antakalnis liovėsi būti miesto žaliaisiais plaučiais.
Informatikos ir ryšių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, vien per šiuos metus visame Vilniaus mieste įvyko daugiau nei tūkstantis skirtingų nusikaltimų. Beveik 30 iš jų – Antakalnyje.
Pagal nusikalstamų veikų rūšis dažniausi yra plėšimai, sunkūs ir nesunkūs sveikatos sutrikdymai, turto sunaikinimai ar sugadinimai, viešosios tvarkos pažeidimai, vagystės, automobilių vagystės ir kita.
Vilniaus nusikalstamumo žemėlapyje išskirta Antakalnio ir aplinkinių gatvių atkarpa nuo sankryžos su Klinikų gatve iki Švyturio gatvės. Didesnio pavojingumo zona apima ir Žolyno bei P.Vileišio gatves.
Susiję straipsniai
Antakalnio seniūnas Algimantas Vaitkus sakė, kad šis prestižinis rajonas yra gana ramus, bet reikli vietos bendruomenė nori dar saugesnio gyvenimo.
„Didelių bėdų dėl saugumo neturime. Tik P.Vileišio gatvėje prie senų daugiabučių, kur konteineriai stovi, vasarą valkatos renkasi. Buvo net palaikes palapines pasistatę, bet išvaikėme. Būtent Antakalnyje kilo saugios kaimynystės idėja, šiame rajone juk gyvena verslininkai, menininkai, gydytojai. Nebaisu ir sutemus vaikščioti, nors visko pasitaiko. Prie „Eglutės“ yra kazino, ten gal truputį neramesnė vieta“, – kalbėjo seniūnas.
Dar vienas neramumų židinys – socialiniai ir savivaldybės būstai Žolyno gatvėje, kuriuose gyvena ir dalis probleminių šeimų.
Tačiau Antakalnio bendruomenės tarybos narė Edita Kavaliauskienė sakė, kad prestižinio rajono ramybė sklaidosi kaip dūmas.
„Mūsų unikalų rajoną bjauroja statybos, tarp senų namų įkišti dangoraižiai. Plūsta didžiuliai mašinų srautai, anksčiau ketinta tiesti aplinkkelį ties Nemenčinės plentu į Santariškes, bet kalbos nutilo. Antakalnis savo prigimtimi yra poilsio, geografinio draustinio zona. O pastaruoju metu veržiasi didmiesčio blogybės, tad nerimaujame, kada užgrius nusikaltimų banga. Kol kas nemaloniausias dalykas yra troleibuse pakęsti į Saulėtekį traukiančių girtų studentų kaimynystę“, – kalbėjo E.Kavaliauskienė.
Ji ir kiti bendruomenės nariai parašė atvirą laišką savivaldybei, protestuodami prieš planus statyti naujus daugiabučius Smėlio gatvėje.
Pėsčiųjų žygius po Antakalnį ir jo apylinkes rengianti geografė Nijolė Balčiūnienė irgi teigė, kad šis geologiniu požiūriu unikalus rajonas tapo pažeidžiamas, jo užstatymo tankis neleistinai didinamas.
Dalį gyvenamųjų namų administruojanti įmonė „Antakalnio būstas“ paragino vietos gyventojus nelaukti, kol didmiestis atsižvelgs į šio ramaus, ikikapitalistinio Vilniaus epochos rezervatą ir užsitikrinti saugią būtį.
Susiję straipsniai
Patikima apsaugos priemonė būtų nuolatinio stebėjimo vaizdo kameros daugiabučių kiemuose, kai matoma, kas ateina, išeina iš namo ar šlaistosi aplinkui.
Per dvejus metus „Antakalnio būstas“ Antakalnio ir gretimose gatvėse pakeitė 50 telefonspynių, įrengtas 12 laiptinių apšvietimas, keliuose namuose kartu su įmone „Mano sauga“ pastatytos vaizdo kameros.
„Facebook“ paskyrą „Kalba Antakalnis“ administruojanti IT specialistė Ieva aiškino, kad nusikalstamumo žemėlapį ji įkrovė ne todėl, kad Antakalnyje padaugėjo nusikaltimų, o kad Antakalnio gyventojai matytų, kurioje zonoje, pagal statistiką, įvyksta daugiausia nusikaltimų: taigi Antakalnio gatvės atkarpoje tarp Klinikų ir Švyturio gatvės.
„Bendruomenės nariai aktyviai skaito jų rajonams, gatvėms skirtas paskyras socialiniuose tinkluose, kelia problemas, ragina valdininkus jas spręsti. Pavyzdžiui, paskyroje „Kalba Vilkpėdė“ vietos gyventojai iš karto sureagavo, kai vaizdo kameros užfiksavo palei svetimas duris besitrinančią tamsaus gymio moterį“, – apie socialinių tinklų privalumus saugant bendruomenės rimtį pasakojo tinklaraščių administratorė Ieva.