Į lietuvių kalbos pradinio ugdymo programą pirmą kartą
įtrauktas privalomos literatūros sąrašas. Be to, numatoma, kad
pradinėse klasėse daugiau dėmesio bus skiriama skaitymo gebėjimams
ugdyti, taip pat rašymo praktikai, nurodo ministerija.
5–10 klasių lietuvių kalbos ir literatūros ugdymo programoje
didžiausias dėmesys skiriamas raštingumo įgūdžiams formuoti ir
skaitymo gebėjimams stiprinti. Grįžtama prie tradicinių
raštingumo ugdymo būdų – diktantų ir atpasakojimų rašymo. Taip
pat bus mokoma modernių komunikavimo formų: rašyti elektroninius
laiškus, žinutes, dirbti su įvairiais šaltiniais internetinėje
erdvėje.
Lietuvių kalbos ir literatūros pagrindinio ugdymo programoje
numatyta ir daug kūrybinio skirtingų žanrų tekstų (interviu, esė
ir kt.) rašymo praktikos – taip esą siekiama ugdyti mokinių
kūrybiškumą.
Anot ministerijos, moksleiviai turės skaityti meniniu požiūriu
vertingiausią lietuvių klasikos ir šiuolaikinę literatūrą, taip
pat užsienio literatūros kūrinius, kuriuos skaito bendraamžiai
kitose Europos Sąjungos šalyse.
„Pagal naujas programas bus nuosekliau mokoma raštingumo,
stiprinami skaitymo gebėjimai“, – teigia ministerija.
Programos rengtos trejus metus. Dėl pagrindinio ugdymo programos
projekto buvo pateikta peticija, kad jis parengtas neprofesionaliai,
pristatomų literatūros reiškinių atranka atlikta remiantis
siauromis politinėmis nuostatomis ir problemiškomis
literatūrologinėmis hipotezėmis, nepaisant literatūros kaip meno
rūšies specifikos ir mokinių amžiaus tarpsnių psichologijos.
Peticiją pasirašė daugiau kaip 1,5 tūkst. asmenų.
Ministerija savo ruožtu pabrėžia, kad rengiant naujas programas
dalyvavo mokytojai praktikai, dirbantys lietuvių ir tautinės
mažumos kalba mokyklose, bei mokslininkai kalbininkai, literatai,
vaikų literatūros specialistai. Apskrityse, rajonuose, mokyklose
vyko diskusijos, viešosios konsultacijos, programų projektų
pristatymai.
„Naujos programos – svarbus žingsnis lietuvių kalbos ir
literatūros mokymo kokybei gerinti. Stipriname lietuvių kalbą ne
tik kaip komunikavimo priemonę, bet ir kaip augančio žmogaus
moralinio ir pilietinio ugdymo pagrindą. Tikiu, kad ši programa
sustiprins lietuvių kalbos vaidmenį mokykloje, mūsų bendruomenėse
ir padės ugdyti Lietuvos pilietį“‚ – trečiadienį
išplatintame ministerijos pranešime cituojama švietimo ir mokslo
ministrė.
Nuo šių metų rugsėjo pagal naują lietuvių kalbos ir
literatūros pagrindinio ugdymo bendrąją programą pradės mokytis
5, 7, 9 (gimnazijos I) klasių mokiniai. Pagal naują lietuvių
kalbos pradinio ugdymo bendrąją programą 1 ir 3 klasėje pradės
mokyti tos mokyklos, kurios yra pasirengusios ją įgyvendinti. Nuo
2017 metų rugsėjo pagal naująsias programas mokysis visi 1–10
(gimnazijos I–II) klasių mokiniai.