„Teisingumas iki galo nebus įvykdytas, bet šiek tiek jis yra
vykdomas arba einama į tai. Tuo galima džiaugtis, bet reikia
stebėjimo, kaip ten kas vyksta, nes yra nuo seno labai keistų
reiškinių toje byloje – vilkinimo, nutylėjimo, ne visų
nusikaltimų kėlimo į viršų“, – BNS sakė V.Landsbergis,
Vilniaus apygardos teisme trečiadienį pradėjus nagrinėti 1991
metų sausio 13-osios bylą.
Pasak V.Landsbergio, istorinio teisingumo šioje byloje pasiekta
nebus, nes joje nedalyvauja tuo metu Sovietų Sąjungai vadovavęs
Michailas Gorbačiovas. Prokurorai yra nusprendę netraukti
atsakomybėn M.Gorbačiovo. Tyrimo metu jį buvo siekiama apklausti,
bet Rusija atsisakė suteikti teisinę pagalbą.
„Kodėl nėra M.Gorbačiovo, tai mes suprantam. Jau iš karto
pažeidžiam visą bylą. Vienas kaltinamasis iš karto sakė – buvo
vyriausiasis vadas, kurio paliepimą mes vykdėm, o jūs jo net į
liudininkus netraukiat. Tad visas šitas teismas atrodo šiaip sau
teisingumo požiūriu“, – pabrėžė V.Landsbergis.
Jis sakė manantis, kad bylai įtaką darė Rusija. „Aš manau,
kad byla iki šiol vis dar politizuota ir kontroliuojama „iš
aukščiau“, kitaip sakant, iš Maskvos, ir įtakojama“, – sakė
buvęs Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas.
Klausiamas, kaip, jo vertinimu, Maskva galėjo daryti įtaką
bylai, V.Landsbergis priminė situaciją, kai daliai kaltinamųjų
byla galėjo būti nutraukta suėjus 20 metų senaties terminui, ir
tik prieš kelerius metus įtarimai jiems buvo perkvalifikuoti pagal
Baudžiamojo kodekso 100 straipsnį – tarptautinės teisės
draudžiamą elgesį su žmonėmis. Šiam nusikaltimui senaties
terminas netaikomas.
„Aš nežinau, kaip tai (Rusijos įtaka) gali būti. Nes
vadovavimas bylai buvo pavedamas prokurorams, kurie nenorėjo, kad ji
eitų pirmyn ir būtų laiku užbaigta, nesulaukus senaties termino.
Galų gale (prezidentė) D.Grybauskaitė paspaudė ir panaikino tą
senaties terminą, perkvalifikavo. Bet beveik 20 metų tai nebuvo
kvalifikuojama kaip nusikaltimas žmoniškumui ir karo nusikaltimas,
taip pat kaip Medininkų byloje. Tos bylos labai nepatogios dabartinei
Rusijai, ir jos slopinamos arba vilkinamos, ir negaliu niekaip
patikėti, kad be Rusijos žinios ir įtakojimo“, – kalbėjo
V.Landsbergis.
Paklaustas, ar savo pastebėjimais jis kelia abejones dėl
Lietuvos prokurorų lojalumo šaliai, jei sako, kad sprendimams
įtakos turėjo Rusija, politikas atsakė: „Aš nežinau, kokiais
būdais (Rusija darė įtaką), ir kas yra prokuratūra, ar tai yra
atskiri prokurorai, kurie veda tą bylą, turbūt reikėjo ten daryti
pakeitimus“.
Trečiadienį Vilniaus apygardos teismas pradėjo nagrinėti savo
apimtimi ir kaltinamųjų skaičiumi vieną didžiausių
baudžiamųjų bylų nepriklausomos Lietuvos teismų istorijoje –
1991 metų sausio 13-osios bylą. Nukentėjusiųjų šioje byloje –
beveik 500, liudytojų – apie 1 tūkstantis. Bylą sudaro 709 tomai,
iš jų vien kaltinamasis aktas – 13 tomų. Kaltinamuosius gins per
60 advokatų.
65 baudžiamojon atsakomybėn patraukti asmenys kaltinami dėl
tarptautinės teisės draudžiamo elgesio su žmonėmis, tarptautinės
humanitarinės teisės saugomų asmenų žudymo, tarptautinės
humanitarinės teisės saugomų asmenų žalojimo, kankinimo ar
kitokio nežmoniško elgesio su jais ar jų turto apsaugos pažeidimo,
draudžiamos karo atakos, uždraustų karo priemonių naudojimo.
Visi įtariamieji, išskyrus du Rusijos piliečius, turbūt bus
teisiami už akių.
1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų sąjungos kariniams
daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir
televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių.
1999 metais Sausio 13-osios byloje dėl antivalstybinių
organizacijų kūrimo ir kitų nusikaltimų kalėti buvo nuteisti
šeši asmenys: Mykolas Burokevičius, Juozas Jarmalavičius, Juozas
Kuolelis, Leonas Bartoševičius, Stanislavas Mickevičius ir
Jaroslavas Prokopovičius. S.Mickevičius pabėgo iš Lietuvos.