Apie pabėgėlių krizę ir Šengeno zonos braškėjimą „Lietuvos ryto“ televizijos aktualių pokalbių laidoje „Lietuva tiesiogiai“ su žurnaliste Daiva Žeimyte kalbėjosi vidaus reikalų ministras Saulius Skvernelis, Rytų Europos studijų centro vadovas Laurynas Kasčiūnas bei Jungtinių Tautų Pabėgėlių agentūros patarėjas teisės klausimais Vladimiras Siniovas.
– Pradėkime nuo į Lietuvą iš Irako atvykusios pabėgėlių šeimos situacijos. Ministre, kaip sekasi tai šeimai?
– (S. Skvernelis) Papasakoti gali mano kolegė Algimanta Pabedinskienė, kadangi yra prasidėjęs integracijos procesas. Nuo to, kai jie atsidūrė Ruklos pabėgėlių centre, Vidaus reikalų ministerijos kompetencija pasibaigė. Pasidomėjom, tie žmonės adaptuojasi, mano žiniomis nusiteikę rimtai adaptuotis į mūsų bendruomenę. Netenkino statusas, nors pagal visą teisinę apsaugą tai yra tas pats.
– Pone Siniovai, ką galite pasakyti apie šios šeimos skundą dėl statuso? Ar čia normalus procesas?
– (V. Siniovas) Šios bylos neskaičiau. Tai yra kuo normaliausia žmogaus teisė pateikti skundą teismui.
– Jei jis teikia skundą, vadinasi nėra patenkintas tuo, ką gauna. Kas tuomet yra tas tikrasis pabėgėlis, jei jis to statuso negali gauti?
– (V. Siniovas) Ta apsauga taikoma, statusas pakankamai rimtas. Žmonėms labai svarbu gauti pabėgėlio statusą psichologiškai, teisine prasme tas statusas yra stipresnis ir tarptautiniu mastu, ir Lietuvoje. Išmokų vaikams įstatymas asmenims, kuriems suteikta papildoma apsauga, netaikomas, o šioje šeimoje yra du vaikai. Mūsų organizacija pasisako, kad asmenys, kurie išvyksta iš konflikto zonos, tuo atveju, jei konfliktas yra religinio ar etninio pobūdžio, jie yra ne pabėgėliai.
– (L. Kasčiūnas) Jei bėgi nuo karo, tai ar tai bus pabėgėlio statusas, ar laikinos apsaugos, tu esi saugioje šalyje ir už tai turi būti dėkingas tai šaliai, kuri tave priėmė. Europos Komisija kalba, kad 60 proc. atvykstančių nėra pabėgėliai, o ekonominiai migrantai. Pažiūrėkim, ką daro danai, laikinos apsaugos institutą smarkiai plečia, taiko prieš suteikiant pabėgėlio statusą.
– Danijos parlamentas pritarė reformai, kuri numato nukelti atvykėlių šeimų priėmimą į šalį ir konfiskuoti vertingus migrantų daiktus. Pone Siniovai, ką manote?
– (V. Siniovas) Apgailestaujame, kad toks įstatymas ten priimtas. Kalbant apie asmens nuosavybę, orumą, tai labai kontraversiškas įstatymas. Danija nedalyvauja prieglobsčio politikoje, tos direktyvos, kurios taikomos Lietuvai, Danijai netaikomos.
– (L. Kasčiūnas) Tą konfiskavimą taiko ir kai kurios Vokietijos žemės, Šveicarija. Tai nėra Danijos sugalvotas dalykas. Danai anksčiausiai iš visų europiečių suprato, kad reikia siųsti aiškius signalus, kad ekonominei migracijai vartai nebus atidaryti. Prieš keletą mėnesį jie ėmėsi straipsnių. Šiuos veiksmus vertinčiau kaip atgrasymą.
– (S. Skvernelis) Europos Sąjunga ir Komisija kalba apie legalios ekonominės migracijos galimybes, vartų atidarymą. Danai pasiuntė tą žinią, kurią turi siųsti visi – nelegalus asmuo, patekęs į Šengeno erdvę, negali iš nelegalaus ekonominio migranto tapti legaliu. Netinkamas šios žinios pasiuntimas leidžia tęsti krizę.
– Pone Kasčiūnai, Europos Sąjungos vidaus reikalų ir migracijos ministrai šią savaitę vykusiame posėdyje kalbėjo, kad dėl migrantų krizės gali tekti uždaryti Šengeno zoną iki dviejų metų. Sprendimo dar nėra, bet svarstoma. Ką tai reiškia?
– (L. Kasčiūnas) Akivaizdu, kad šiais metais migracijos srautai nelėtės. Buvo atsiradusi vokiška vizija, kad susitariame su Turkija, duodam jiems pinigų, o turkai tampa kempinė, buferinė zona, kur sulaiko tą procesą, o mes po truputį perkeliam. Recepto, kaip valdyti srautus neturime. Tai, kad turime keturis žmones, yra, turbūt, Lietuvos sėkmė. Net neabejoju, kad didės spaudimas dėl priverstinių kvotų ir dar didesnio visų įsipareigojimo. Diskusiją dėl Šengeno, jo sustabdymo dalinai vertinčiau kaip didžiųjų valstybių švelnų šantažą kai kurioms Europos šalims, kad jos bus priverstos prisiimti daugiau atsakomybės. Aišku, vokiečiai spaus. Jei taip atsitiktų, tai nėra tai, kad visi užsidarysim. Važiuosim per sienas, tiesiog pastovėsim ilgiau, kaip prieš 15 metų važiuodavom į Lenkiją.
– Čia pamatinių Europos Sąjungos vertybių braškėjimas?
– (L. Kasčiūnas) Pamatinė ES vertybė yra europietiška kultūra ir saugumas. Civilizacija ir saugumas. Prieš metus Švedija buvo tolerantiškos integracijos pavyzdys, kur multikultūrinis modelis klestėjo.
– (S. Skvernelis) Šengeno teisynas leidžia įvesti laikiną sienos apsaugą šešiems mėnesiams. Man atrodo, jau 9 valstybės įvedė. Vokietijoje jau 5 mėnesius, terminas eina į pabaigą. Tą procesą galima ištempti iki dviejų metų. Jei spaudimas iš tų valstybių persikels kitur, visos valstybės turės tą padaryti. Nuo pat pradžių Lietuva deklaravo, kad joks privalomas mechanizmas mums nebus priimtinas. Baltijos šalių grupės pozicija vienareikšmiška – prievartinis mechanizmas niekada nebus palaikomas. Nenoriu tikėti, kad šantažo forma didžiosios valstybės privers paminti pamatinius principus.
– Pone Sionovai, Jungtinės Tautos turi atsakymą, kodėl nesusitvarkoma su šita krize?
– (V. Sionovas) Kartais teigiama, kad tai didžiausia pabėgėlių krizė. Tai ne didžiausia. Buvo Jugoslavijos krizė, 1956 m. Vengrijos pabėgėlių krizė, kai per dvi savaites 250 tūkst. vengrų atvyko į Austriją ir buvo perkelti į kitas valstybes. Relokaciją vykdyti būtina, palaikome Lietuvą, kad ji dalyvauja. Sienų kontrolė skamba įspūdingai, bet jeigu asmuo pasienyje sako, kad jis yra pabėgėlis, jam reikia apsaugos, valstybė ir visa Europos Sąjunga privalo jį priimti.