Prie Spaudos rūmų prieš ketvirtį amžiaus nukentėjusi
vilnietė Marytė Šustikienė, atvykusi į penktadienio teismo
posėdį, piktinosi, kad suluošinti žmonės turi samdytis
teisininkus, o už kaltinamųjų advokatus moka valstybė.
„Kada atvažiavo pirmi tankai, mes prie centrinių durų buvom
25 žmonės. (..) Pirmieji smūgiai prie centrinių durų ir teko.
Nukentėjau – tankai stovėjo prieš nosį gal du metrai, tiesiai į
veidą, šūviai. Akustinė trauma stipri, klausos būgneliai
susprogę, nebeturiu ausų būgnelių, nosies pertvara sulaužyta.
Buožėmis yra mušę į galvą, nes prie centrinių durų labai
stumdėmės, jeigu ne mano vyras, nežinau, kuo būtų pasibaigę.
Norėjau muštis su kareiviu, sakiau: „šauk, jeigu reikia“.
Žodžiu, sunku buvo, žiaurumas buvo nežmoniškas“ –
penktadienį žurnalistams pasakojo moteris.
„65 advokatai, o mūsų niekas negina“, – piktinosi
M.Šustikienė.
Lietuvos Nepriklausomybės gynimo Sausio 13–osios brolijos
pirmininkas Gasparas Genzbigelis pritarė nukentėjusiai, kad
valstybės teisingumo institucijos nepasirūpino tinkama bylos eiga.
„Posėdis vyksta, žudikų advokatai sėdi salėje, jie gali
viską klausytis, jie apmokami valstybės biudžeto, o
nukentėjusieji, sužaloti ir nužudytų artimieji neturi jokio
gynėjo ir bylos niekas neseka. Kai byla eisi į galą, advokatai
galės ginti žudikus, o oponuojančiu bus vienintelis prokuroras,
kuris gina valstybės interesą. Tai ar gali vienas prokuroras
atlaikyti 60 advokatų argumentus – protu nesuvokiamas
konfliktas“, – sakė G.Genzbigelis.
Jis sako, kad grupei nukentėjusiųjų reiktų bent vieno
advokato, kuris gintų visos jų grupės interesus ir vėliau galėtų
oponuoti kaltinamųjų advokatams.
„Mes ginam svetimos valstybės žudikus, jiems iš savo
kišenės dar mokėdami advokatams, o savo žmones, kurie jokios
pagalbos nesulaukė ir išeina anapilin dėl sužalojimų, šitie
žmones numesti“, – teigė Sausio 13–osios brolijos pirmininkas.
G.Genzbigelis sako, kad valstybės advokatas nukentėjusiems
būtų jos moralinė parama, nes žalos iš kaltinamųjų prisiteisti
jie nesitiki.
„Žmogus žinotų, kad jis gyvena toje valstybėje, kurią gynė
ir kuriai paaukojo sveikatą“, – sakė jis.
Vilniaus apygardos teismas penktadienį paskelbė, kad karo
nusikaltimais ir nusikaltimais žmoniškumui Sausio 13-osios byloje
kaltinami Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos piliečiai gali būti
teisiami už akių.
Teisėja Ainora Kornelija Macevičienė pranešė, kad byla
pradedama nagrinėti iš esmės, išnaudojus visas galimybes
susisiekti su kaltinamaisiais ir pranešti apie bylą.
Teismo procese Vilniuje dalyvauja tik du Rusijos piliečiai, buvę
sovietų karininkai, daugiau kaip 60 yra užsienyje, daugiausia
Rusijoje. Tarp jų yra ir buvęs Sovietų Sąjungos gynybos ministras
Dmitrijus Jazovas.
Teisėjos teigimu, prokuratūra ikiteisminio tyrimo metu kreipėsi
į Rusiją, Baltarusiją ir Ukrainą, prašydama įteikti
kaltinamiesiems pranešimus apie įtarimus ir Europos arešto
orderius, tačiau teigiamų atsakymų sulaukta tik iš Ukrainos.
„Prašymai buvo siųstu Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos
generalinėms prokuratūroms. Tik Ukrainos prokuratūra įvykdė
tokius teisinius pagalbos prašymus“, – posėdyje sakė teisėja.
Penktadienį teismo posėdyje pradėtas skaityti kaltinamasis
aktas.
1991 metų sausio 13-osios naktį Sovietų sąjungos kariniams
daliniams šturmuojant Vilniaus televizijos bokštą bei Radijo ir
televizijos komiteto pastatą žuvo 14 žmonių.
1999 metais Sausio 13-osios byloje dėl antivalstybinių
organizacijų kūrimo ir kitų nusikaltimų kalėti buvo nuteisti
šeši asmenys. Byla dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų
žmoniškumui pirmyn pasistūmėjo priėmus įstatymo pataisas dėl
teismo proceso už akių.